AP-AFP-BNS

Nuverstasis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) pirmadienį pirmą kartą stojo prieš Jungtinių Valstijų teismą dėl kaltinimų narkotikų kontrabanda ir terorizmu, kuriais Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija grindė jo sulaikymą ir nuskraidinimą į Niujorką.

JAV žiniasklaida anksti pirmadienį tiesiogiai transliavo vaizdus, kaip 63 metų N. Maduro yra perkeliamas į Niujorko teismą, surakintas antrankiais, lydimas ginkluotų teisėsaugos pareigūnų.

Sraigtasparniu jis buvo nuskraidintas į Niujorką, kur buvo įsodintas į šarvuotą automobilį.

N. Maduro ir jo žmona 12 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku turėtų stoti prieš teisėją trumpai, bet privalomai teisinei procedūrai, kuri tikriausiai pradės užsitęsiančią teisinę kovą dėl to, ar N. Maduro gali būti teisiamas Jungtinėse Valstijose.

Pora pirmadienį pervežama iš kalėjimo Brukline į teismą Manhatane, esantį visai šalia teismo, kuriame 2024 metais prezidentas D. Trumpas buvo nuteistas už verslo dokumentų klastojimą.

Būdamas kaltinamasis JAV teisinėje sistemoje, N. Maduro turės tokias pačias teises kaip ir bet kuris kitas nusikaltimu kaltinamas asmuo – įskaitant teisę į tai, kad bylą nagrinėtų prisiekusiųjų teismas, sudarytas iš eilinių Niujorko gyventojų.

N. Maduro advokatai turėtų užginčyti jo sulaikymo teisėtumą, teigdami, kad jis turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo kaip suverenios valstybės vadovas.

Buvęs Panamos autoritarinis vadovas Manuelis Noriega (Manuelis Norjega) nesėkmingai bandė gintis tuo pačiu būdu, kai JAV jį sulaikė per panašią karinę invaziją 1990 metais. Tačiau JAV nepripažįsta N. Maduro teisėtu Venesuelos valstybės vadovu, ypač po ginčijamų 2024 metų rinkimų.

Naujoji laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges) pareikalavo, kad JAV grąžintų N. Maduro, kuris ilgą laiką neigė bet kokį savo dalyvavimą prekyboje narkotikais, nors vėlai sekmadienį socialiniame tinkle paskelbtame įraše ji kalbėjo taikiau, pasiūlydama bendradarbiauti su D. Trumpu ir palaikyti pagarbius santykius su JAV.

Prieš sulaikymą N. Maduro ir jo sąjungininkai tvirtino, kad JAV priešiškumą Venesuelos atžvilgiu lėmė atkaklus siekis gauti turtingus šalies naftos ir naudingųjų iškasenų išteklius.

Kaltinimai

JAV šeštadienį per karinę operaciją sulaikė N. Maduro ir jo žmoną, paėmusios juos į nelaisvę jų namuose karinėje bazėje. D. Trumpas sakė, kad JAV laikinai valdys Venesuelą, tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sekmadienį pareiškė, kad jos nevaldys šalies kasdienybės, išskyrus esamo „naftos karantino“ užtikrinimą.

D. Trumpas sekmadienį užsiminė, kad nori dar labiau išplėsti JAV galią Vakarų pusrutulyje.

Kalbėdamas prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, jis pavadino Kolumbijos prezidentą Gustavo Petro (Gustavą Petrą) „liguistu žmogumi, kuriam patinka gaminti kokainą ir pardavinėti jį Jungtinėms Valstijoms“. „Jis tai darys neilgai“, – pridūrė D. Trumpas.

Jis paragino D. Rodriguez suteikti visišką prieigą prie savo šalies, kitaip šioji sulauks pasekmių.

Šeštadienį paskelbtame 25 puslapių kaltinamajame akte N. Maduro ir kiti asmenys kaltinami bendradarbiavę su narkotikų karteliais, kad būtų lengviau gabenti tūkstančius tonų kokaino į JAV. Jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos, jei jie bus pripažinti kaltais.

Sekmadienį dar buvo neaišku, ar N. Maduro jau pasisamdė advokatą Jungtinėse Valstijose.

Jam ir jo žmonai Ciliai Flores (Silijai Flores) jau daugelį metų taikomos JAV sankcijos, todėl bet kuriam amerikiečiui yra neteisėta paimti iš jų pinigus prieš tai negavus Iždo departamento leidimo.

Nors kaltinamajame akte prieš N. Maduro teigiama, kad Venesuelos pareigūnai tiesiogiai bendradarbiavo su gauja „Tren de Aragua“, balandį paskelbtame JAV žvalgybos vertinime, parengtame remiantis 18 žvalgybos bendruomenės agentūrų duomenimis, nesakoma, kad „Tren de Aragua“ ir Venesuelos vyriausybė būtų koordinavusios savo veiksmus.

N. Maduro, jo žmona ir sūnus, kuris lieka laisvėje, kaltinami kartu su Venesuelos vidaus reikalų ir teisingumo ministru, buvusiu vidaus reikalų ir teisingumo ministru ir Hectoru Rusthenfordu Guerrero Floresu (Hektoru Rustenfordu Gerero Floresu), įtariamu „Tren de Aragua“ lyderiu, kuriam buvo pateikti kaltinimai kitoje byloje ir kuris tebėra laisvėje.

Be kita ko, kaltinamajame akte N. Maduro ir jo žmona kaltinami įsakę pagrobti, sumušti ir nužudyti asmenis, kurie buvo jiems skolingi už narkotikus arba pakenkė jų narkotikų prekybos operacijai. Kaltinamajame akte teigiama, kad Karakase buvo nužudytas vietos narkotikų bosas.

N. Maduro žmona taip pat kaltinama 2007 metais priėmusi šimtus tūkstančių dolerių kyšių, kad suorganizuotų „stambaus masto narkotikų prekeivio“ ir Venesuelos nacionalinio kovos su narkotikais biuro direktoriaus susitikimą, po kurio kas mėnesį buvo mokami papildomi kyšiai, o dalis pinigų atiteko N. Maduro žmonai, teigiama kaltinamajame akte.

„Atstatyti jų šalį“ 

Kairiųjų pažiūrų prezidentas N. Maduro kartu su žmona buvo priverstinai išskraidinti iš Karakaso per šeštadienį JAV surengtą puolimą, kurio metu veikė komandosai, bombardavo reaktyviniai lėktuvai ir buvo pasitelktos didžiulės karinio jūrų laivyno pajėgos.

Pasaulis laukė Venesuelos atsako į sparčiai besivystančius įvykius, o vėlai sekmadienį laikinoji vadovė Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges) atsitraukė nuo savo pirminio pasipriešinimo ir pasiūlė bendradarbiavimą su D. Trumpu.

„Kviečiame JAV vyriausybę kartu dirbti pagal bendradarbiavimo darbotvarkę“, – sakė buvusi viceprezidentė.

Tačiau apie 2 tūkst. N. Maduro šalininkų, lydimų N. Maduro palaikančios sukarintos grupuotės narių ir baikerių, sekmadienį surengė demonstraciją Karakase, reikalaudami paleisti N. Maduro.

D. Trumpas vėlai sekmadienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos „vadovauja“ šiai Pietų Amerikos valstybei, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pareiškė, kad diskusijos apie tai, jog Venesuela surengs rinkimus po N. Maduro nušalinimo, yra per ankstyvos.

Paklaustas, ko jam reikia iš laikinosios vadovės D. Rodriguez, D. Trumpas atsakė: „Mums reikia visiškos prieigos. Mums reikia prieigos prie naftos ir kitų dalykų jų šalyje, kurie leistų mums atstatyti jų šalį.“

Vienas pagrindinių opozicijos veikėjų Edmundo Gonzalezas Urrutia (Edmundas Gonsalesas Urutija) teigė, kad JAV intervencija buvo svarbi, tačiau be politinių kalinių paleidimo ir pripažinimo, kad jis laimėjo 2024 metų Venesuelos rinkimus, to tiesiog nepakanka.

Miglotos perspektyvos

D. Trumpo administracija teigia, kad blokuodama naftos tanklaivius iš Venesuelos išlaiko galingus ekonominius svertus. D. Trumpas taip pat pagrasino papildomomis karinėmis atakomis, jei prireiktų.

Nors nėra žinoma, kad Venesueloje būtų likę JAV pajėgų, prie šalies pakrančių tebėra daugybė amerikiečių karinio jūrų laivyno laivų, įskaitant lėktuvnešį.

Pirmadienį vis dar aiškėjo JAV operacijos detalės: Havana pranešė, kad per ataką žuvo 32 kubiečiai, o D. Trumpas pridūrė, kad pati Kuba yra „pasirengusi žlugti“ po N. Maduro sulaikymo.

„Nemanau, kad mums reikia imtis kokių nors veiksmų. Atrodo, ji žlunga“, – sakė D. Trumpas.

Venesuelos prašymu Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį surengs neeilinę sesiją. Tai suteiks šalims tribūną išreikšti susirūpinimą dėl JAV ketinimų šioje maždaug 30 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Visgi lieka neaišku, kas toliau vyks Venesueloje po N. Maduro ir jo pirmtako socialisto Hugo Chavezo (Hugo Čaveso) valdymo, bendrai trukusio ketvirtį amžiaus.

N. Maduro sąjungininkai vis dar valdžioje

Baltieji rūmai sekmadienį teigė, jog nenori pakeisti režimo ir siekia, kad N. Maduro pasitrauktų, o jo vietą užimtų nuolaidi nauja vyriausybė, net jei joje dirbs buvę N. Maduro bendražygiai.

N. Maduro, kurį paskyrė jo mentorius H. Chavezas prieš savo mirtį 2013-aisiais, valdžią laikė tvirtai, kol šeštadienį jį sučiupo JAV pajėgos.

N. Maduro valdė kartu su C. Flores ir dar trimis įtakingais asmenimis: D. Rodriguez, kuri dabar yra laikinoji Venesuelos vadovė, jos brolis Jorge (Chorchė) ir jų varžovas – griežtosios linijos vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello (Diosdadas Kabeljas).

„Tai tarsi penkių žmonių klubas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatinis šaltinis Karakase, kalbėjęs anonimiškai.

JAV kol kas palieka Venesuelos opoziciją, iš kurios, anot D. Trumpo administracijos, N. Maduro pavogė pergalę rinkimuose, nuošalyje.

Tokios šalys kaip Kinija, Rusija ir Iranas, kurios palaiko ilgalaikius ryšius su N. Maduro vyriausybe, suskubo pasmerkti šią operaciją. Kai kurios JAV sąjungininkės, įskaitant Europos Sąjungą (ES), išreiškė nerimą.

Kinija paragino nedelsiant paleisti N. Maduro ir pasmerkė JAV operaciją, kuri, pasak jos Užsienio reikalų ministerijos, yra „akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad jo santykiai su artima sąjungininke Venesuela nesikeičia, ir taip pat paragino paleisti N. Maduro.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras), kurio šalis ribojasi su Venesuela, pavadino JAV veiksmus „išpuoliu prieš Lotynų Amerikos suverenitetą“, sukelsiančiu humanitarinę krizę.

Sekmadienį G. Petro atmetė D. Trumpo grasinimus imtis karinių veiksmų Kolumbijoje, šiam taip pat apkaltinus Kolumbijos vadovą prekyba narkotikais.

Pirmadienį G. Petro pareiškė, kad dėl JAV prezidento grasinimų yra pasiruošęs „imtis ginklų“.