AFP-BNS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudynės Irane buvo nutrauktos, tačiau pridūrė, kad jis stebės padėtį ir nuspręs, ar imtis karinių veiksmų.
D. Trumpas pastarosiomis dienomis ne kartą kalbėjo apie pagalbą iraniečiams, dėl valdžios susidorojimo su protestais. Teisių gynimo grupių teigimu, per juos žuvo mažiausiai 3 428 žmonės.
Tačiau netikėtame pranešime Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas pareiškė, kad dabar gavo patikinimą iš „labai svarbių šaltinių kitoje pusėje“, jog Teheranas sustojo ir kad egzekucijos nebus vykdomos.
„Jie sakė, kad žudynės sustojo ir egzekucijos nebus vykdomos – šiandien turėjo būti įvykdyta daug egzekucijų, ir kad egzekucijos nebus vykdomos – ir mes tai išsiaiškinsime“, – teigė D. Trumpas.
Jis nepateikė jokių detalių ir pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos dar turi patikrinti šiuos teiginius.
Naujienų agentūros AFP žurnalisto Ovaliajame kabinete paklaustas, ar JAV kariniai veiksmai atšaukiami, D. Trumpas atsakė: „Mes stebėsime ir žiūrėsime, koks yra procesas.“
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) vėliau interviu JAV tinklui „Fox News“ pareiškė, kad „šiandien ar rytoj nebus jokių korimų“, ir apkaltino Izraelį smurto organizavimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų.
A. Araghchi tvirtina, kad taikūs protestai dėl ekonominių sunkumų, prasidėję gruodžio 28 dieną, sausio 7–10 dienomis peraugo į platų smurtą. Pasak jo, taip nutiko, nes į protestus infiltravosi išoriniai „elementai, turėję planą įvykdyti daug žudynių, kad išprovokuotų prezidentą Trumpą įsitraukti į šį konfliktą ir pradėti naują karą prieš Iraną“.
Irano teisingumo ministras Aminas Hosseinas Rahimi (Aminas Hoseinas Rahimis) pakartojo šį kaltinimą, valstybinėms naujienų agentūroms pareikšdamas, kad po sausio 7-osios „tai nebebuvo protestai“, o visi, kurie tuo metu buvo sulaikyti gatvėse, „buvo neabejotini nusikaltėliai“.
Viena teisių gynimo grupė atskirai pranešė, kad remiantis giminaičių duomenimis, per protestų bangą sulaikyto 26 metų iraniečio Erfano Soltani (Erfano Soltanio) egzekucija trečiadienį, kaip planuota, neįvyks.
Vėlų trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) vadovybė paskelbė, kad ketvirtadienį šaukiamas Saugumo Tarybos posėdis, kuriame bus pateikta „informacija apie padėtį Irane“, kaip to prašė Jungtinės Valstijos.
Padėtis „visiška kontroliuojama“
A. Araghchi pareiškė, kad Irano vyriausybė visiškai kontroliuoja padėtį, ir pranešė apie ramybės atmosferą po to, ką jis pavadino tris dienas trukusia teroristine operacija.
Iranas taip pat griežtai kalbėjo apie atsaką į bet kokį JAV puolimą, pranešant apie numanomą Vašingtono darbuotojų skaičiaus mažinimą bazėje Katare, į kurią Teheranas pernai taikėsi per smūgį.
Birželį Iranas taikėsi į al Udeido bazę, keršydamas už JAV smūgius jo branduoliniams objektams. Ali Shamkhani (Ali Šamchanis), vyresnysis aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) patarėjas, perspėjo D. Trumpą, kad smūgis parodė „Irano valią ir gebėjimą atsakyti į bet kokį puolimą“.
Tuo tarpu baimė dėl galimų JAV karinių veiksmų ir toliau audrina regioną.
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė nurodė, kad jos ambasada Teherane buvo laikinai uždaryta, o JAV ambasada Saudo Arabijoje paragino darbuotojus būti atsargius ir vengti karinių objektų.
Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ trečiadienį pranešė, kad po JAV grasinimų Iranui jos lėktuvai iki atskiro pranešimo vengs Irano ir Irako oro erdvės.
Nuo gruodžio pabaigos, kai prasidėjo šalį sukrėtęs protestų judėjimas, D. Trumpas ne kartą grasino karine intervencija į Iraną. Šie protestai yra didžiausi nuo Islamo respublikos paskelbimo 1979 metais.
Teisių stebėtojai teigia, kad prisidengdami penkių dienų interneto atjungimu, Irano pareigūnai vykdo griežčiausias per daugelį metų represijas prieš demonstracijas, atvirai metančias iššūkį teokratinei sistemai.
Irano teismų vadovas pažadėjo pagreitintus teismus sulaikytiesiems, kurstydamas baimę, kad pareigūnai mirties bausmę naudos kaip represijų įrankį.
Teherane pareigūnai surengė laidotuves daugiau nei 100 saugumo darbuotojų ir kitų „kankinių“, žuvusių per neramumus, kuriuos atstovai pavadino teroro aktais.
