BNS
Politinis sprendimas steigti poligoną Kapčiamiestyje yra priimtas, papildomo klausimo svarstymo Valstybės gynimo taryboje nebus, sako už gynybą atsakingi Lietuvos pareigūnai.
„Sprendimas steigti poligoną yra, poligonas bus steigiamas, planuojama įstatymą priimti Seime pavasario sesijoje. Įstatymas įteisins visas poligono steigimo aplinkybes, sąlygas, įteisins patį sprendimą“, – po VGT posėdžio antradienį sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Jis pažymėjo, kad techninis sprendimas dėl poligono Kapčiamiestyje jau yra priimtas.
„Jokio pakartotinio svarstymo (VGT – BNS) nebus, Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, dabar tas politinis sprendimas turėtų tapti teisiniu, dabar prasidėjusios visos diskusijos, kad visus tuos kampus, niuansus pasistengtume atspindėti“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Mano asmenine nuomone, tai, ką siūlys Krašto apsaugos ministerija, tikrai atitiks žmonių lūkesčius“, – teigė jis.
Pasak D. Matulionio, vystant strategiškai svarbius projektus, sklypų išpirkimas nėra naujiena.
„Mes esame nemažai strateginių objektų įgyvendinę, tai manau, kad šiek tiek galbūt per daug užaštrinta šita tema“, – sakė patarėjas.
Kaip rašė BNS, VGT pernai gruodžio viduryje nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų, VGT klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
D. Matulionis sako nesuprantantis, iš kur atsirado sumaištis dėl priimto VGT sprendimo.
„VGT yra priėmęs galutinį sprendimą, tai yra gruodžio 15 dienos sprendimas. (…) Sakinys yra labai aiškus – pritarti Tauragės poligono plėtrai Jurbarko savivaldybėje ir naujo Kapčiamiesčio poligono steigimui. Vienareikšmiškas yra sprendimas, kuris dabar bus įformintas įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais“, – teigė jis.
Dalis Kapčiamiesčio bendruomenės protestuoja prieš poligono steigimą, susitikti su gyventojais vyko prezidentas, ministrai, kariuomenės atstovai.
Ministerija ir kariuomenė vykdo konsultacijas su vietos gyventojais, pagalbą gyventojams teikia ir psichologai.
Įrengiant 14,6 tūkst. hektarų ploto poligoną valstybei žemę turės parduoti 13 sodybų savininkų, dar 77 galės, bet neprivalės to padaryti.
„Tikrai yra progresas, būtent individualių kontaktų metu yra sutarimas su sodybų savininkais, tarp tų 13 sodybų, kurios neturi teisės pasirinkti, yra viena sodyba, kuri yra gyvenama, yra sutarimas, kad tikrai neprieštarauja pirkimui. Svarbiausia atliepti žmonių lūkesčius, turėti gyvenamąją vietą, turėti adekvačią pirkimo kainą“, – kalbėjo R. Kaunas.
Tarp 77 sodybų, kurių savininkai gali rinktis dėl pardavimo, pasak ministro, taip pat yra žmonių, kurie sutinka valstybei parduoti savo sklypus.
„Progresas yra kiekvieną dieną tiek su miškų, tiek su sklypų savininkais, judame į priekį, įstatymo projekto (…) rengimas juda į finišo tiesiąją, ypač didelių kliūčių nėra matoma, bendruomenė yra girdima, jos lūkesčiai yra atliepiami“, – sakė ministras.
KAM sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujas poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
