AFP-BNS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo grasina įvesti papildomus muitus šalims, parduodančioms naftą Kubai.
Įsake nenurodytas muitų dydis ar šalys, kurioms jie būtų taikomi, o šiuos sprendimus palikta priimti prekybos sekretoriui.
Kuba, kuriai nuo 1962 metų daugiausia taikomas JAV embargas, iki šiol didžiąją dalį naftos gaudavo iš Venesuelos.
Tačiau Jungtinės Valstijos ėmėsi blokuoti šį srautą po to, kai nušalino nuo valdžios pagrindinį Havanos sąjungininką Nicolas Maduro (Nikolą Madurą) ir faktiškai perėmė Venesuelos naftos eksporto kontrolę.
Po operacijos Venesueloje D. Trumpas pažadėjo visiškai nutraukti naftos ir pinigų srautus į Kubą.
„Primygtinai siūlau sudaryti susitarimą, KOL DAR NE VĖLU“, – socialiniuose tinkluose grasino jis.
Jungtinės Valstijos tyli apie tai, kokio susitarimo siekia su salos komunistine vyriausybe.
Havanos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas (Brunas Rodrigesas) ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ šį naujausią žingsnį pavadino „brutaliu agresijos aktu prieš Kubą ir jos žmones, kurie daugiau nei 65 metus kenčia ilgiausią ir žiauriausią kada nors įvestą ekonominę blokadą“.
Ketvirtadienį pasirašytame įsake grasinama papildomais muitais bet kuriai „šaliai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai parduoda ar kitaip tiekia naftą Kubai“.
Įsake remiamasi Tarptautiniu nepaprastosios padėties ekonominių galių aktu (International Emergency Economic Powers Act, IEEPA), o Kubos vyriausybė vadinama „ypatinga grėsme“ JAV nacionaliniam saugumui.
Kiti pagal IEEPA įvesti muitai šiuo metu ginčijami Aukščiausiajame Teisme.
Paskelbęs su Kuba susijusią „nepaprastąją padėtį“, D. Trumpas išsakė panašius teiginius kaip ir prieš Venesuelą, pavyzdžiui, dėl paramos teikimo JAV priešiškoms šalims.
„Režimas lygiuojasi į daugybę priešiškų šalių, tarptautinių teroristinių grupuočių ir piktavalių veikėjų, nusistačiusių prieš Jungtines Valstijas, ir teikia jiems paramą“, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Iraną, taip pat kovotojų grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“, teigiama įsake.
Spaudžiama komunistinė sala išgyvena didžiausią per pastaruosius dešimtmečius ekonominę krizę. Jai būdingi nuolatiniai elektros tiekimo sutrikimai, trunkantys iki 20 valandų per parą, taip pat maisto ir vaistų trūkumas, sukėlęs masinį kubiečių išvykimą.
JAV kaimynė Meksika tapo svarbia naftos tiekėja Kubai, nors žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad dėl D. Trumpo spaudimo srautai gali lėtėti.
Anksčiau šią savaitę spaudos konferencijoje kalbėjusi Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum) nei patvirtino, nei paneigė šiuos pranešimus, tačiau pareiškė, kad Meksika ir toliau „rodys solidarumą“ su Kuba.
