BNS
Europos Komisija (EK) trečiadienį patvirtino išsamią strategiją, skirtą padidinti paramą su Rusija, Baltarusija ir Ukraina besiribojančioms Europos Sąjungos (ES) rytinėms šalims, įskaitant Lietuvą.
„Rytų pasienio regionai yra ne tik nacionalinės sienos – tai Europos sienos. Šis komunikatas buvo parengtas kartu su teritorijomis ir jų bendruomenėmis siekiant užtikrinti, kad jos išliktų gyvybingos vietos gyventi, dirbti, augti ir išlikti konkurencingoms“, – pareiškė už sanglaudą ir reformas atsakingas Komisijos narys Raffaele Fitto (Rafaelė Fitas).
„Rytų pasienio regionų stiprinimas yra strateginė investicija į Europos saugumą, stabilumą, sanglaudą ir konkurencingumą“, – pridūrė jis.
Strategija apima devynias valstybes nares – Lietuvą, Estiją, Latviją, Lenkiją, Suomiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.
Penkios prioritetinės sritys
EK išskyrė penkias prioritetines sritis: saugumą ir atsparumą, augimą ir regioninę gerovę, vietos stiprybių tvirtinimą, jungiamumą bei žmones.
Nurodoma, kad rytinis regionas ypač nukentėjo nuo hibridinio karo, destabilizuojančios migracijos bei ekonominių sutrikimų, o sąlygos juose karo Ukrainoje kontekste negerėja.
Tarp konkrečių EK tikslų – rytinio flango stebėjimo stiprinimas, Europos dronų gynybos iniciatyva bei oro ir kosmoso skydų plėtra. Taip pat bus kuriamas ekspertų tinklas, siekiant „padidinti pasirengimą ir skatinti tarpvalstybinį atsparumo klasterių bendradarbiavimą“.
Regionų ekonomikai remti pasitelkiama „EastInvest“ priemonė, subursianti Europos investicijų banko grupę ir kitas finansų institucijas, kad būtų „palengvinta prieiga prie finansavimo“, paskolų ir konsultacijų.
Kartu su Pasaulio banko „Besivejančių regionų iniciatyva“ bus skatinama plėtra labiausiai nukentėjusiose vietovėse.
Stiprybių tvirtinimo srityje prioritetas teikiamas Baltijos valstybių elektros tinklų integravimui ir Šiaurės bei Baltijos šalių vandenilio koridoriui. Pramonėje numatoma parama žiedinės ekonomikos iniciatyvoms.
Transporto ir skaitmeninio jungiamumo planai apima dvejopos paskirties infrastruktūros modernizavimą bei naujas jungtis su Ukraina ir Moldova.
Galiausiai EK spręs depopuliacijos ir darbo jėgos trūkumo problemas per „švietimo ir užimtumo kelius“, kovą su dezinformacija bei žiniasklaidos atsparumo programą.
Tolesni veiksmai
„Siekiant užtikrinti pažangą, Komisija inicijuos kasmetinį aukšto lygio politinį dialogą, palengvinantį diskusijas apie ES veiksmus ir jų poveikį ES rytinių regionų, besiribojančių su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, atsparumui ir plėtrai“, – teigiama EK pranešime.
Pirmasis toks renginys įvyks vasario 26 dieną, kai finansų institucijos pasirašys deklaraciją, kuria bus pradėta „EastInvest“ priemonė, nurodoma jame.
Anot EK, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, valstybės narės, besiribojančios su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, patyrė lėtesnį augimą, investicijų mažėjimą, depopuliaciją, darbo jėgos trūkumą ir didesnes saugumo išlaidas.
„2025 metais atlikta Sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūra buvo pirmasis žingsnis pripažįstant ir sprendžiant šių regionų poreikius ir iššūkius, pasiūlant jiems papildomų išteklių“, – teigiama pranešime.
EK skelbė, jog pasiūlymuose dėl kito ES biudžeto (2028–2034 metams) numatomi ištekliai, skirti būtent pasienio regionams.
