BNS

Lietuva turėtų svarstyti karinę paramą sąjungininkams kovoje prieš Iraną, bet apie tai kalbėti per anksti, nes nėra gauta pagalbos prašymų, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

„Kol kas tos pagalbos niekas neprašė, bet jeigu tokia hipotetinė situacija būtų, manau, kad mes turėtume svarstyti. Bet šiandien kalbėti apie tai, ko realiai nėra, man atrodo, yra per ankstyva“, – LRT laidoje „Savaitė“ sekmadienį sakė D. Matulionis.

„Čia klausimas iš tikrųjų kariuomenės vadui turėtų būti. (…) Jeigu pasiūlymai bus pateikti, tada politikai ir spręs“, – pridūrė jis, paklaustas, kaip būtent Lietuva galėtų prisidėti.

D. Matulionis akcentavo, kad kalbėjimas apie galimą Lietuvos karinę paramą yra „truputį ankstyvas išbėgimas į trasą“, siekiant pademonstruoti šalies solidarumą su partneriais.

„Grėsmė yra Irano ne tik Izraeliui, bet ir Europai, dėl to mes turime būti JAV ir Izraelio pusėje šiame konkrečiame kare“, – nurodė prezidento patarėjas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija „bet kokia kaina“ siekia sankcijų panaikinimo, tačiau apie tai nėra diskutuojama.

„Kol kas mes neturime jokių blogų indikacijų, kad sankcijos būtų panaikinamos. Priešingai, sankcijos yra griežtinamos ir (yra – BNS) 20 sankcijų paketas, tai jos pradeda veikti“, – nacionaliniam transliuotojui sakė D. Matulionis.

Gali sumažėti Vakarų galimybės remti Ukrainą

Prezidento patarėjas taip pat pripažino, kad karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose nulemtas naftos ir dujų kainų kilimas, jeigu tęsis, yra naudingas Rusijai, tačiau tai galima kompensuoti griežtesnėmis sankcijomis.

„Manau, kad mes turime priešnuodžių. Jeigu imsimės dar griežtesnės politikos šešėlino laivyno atžvilgiu, tai galėsime sumažinti tas (Rusijos – BNS) pajamas per tam tikras konkrečias priemones, kurios susijusios su sankcijomis“, – teigė D. Matulionis.

„Kitas dalykas, (…) jeigu tęsis karo veiksmai ilgiau, gali pritrūkti ginkluotės, amunicijos, ir tada sumažės kai kurių Vakarų partnerių galimybės teikti tokios pačios apimties karinę paramą Ukrainai. Tai netiesioginis poveikis gali būti, bet viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip viskas toliau vystysis“, – pabrėžė patarėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šią savaitę patvirtino, kad Lietuva svarstytų galimybę Jungtinėms Valstijoms logistiniais tikslais leisti naudotis šalies teritorija šių karinėje operacijoje prie Iraną.

Taip šalies vadovas kalbėjo kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui užsiminus, kad priėmus politinį sprendimą Lietuva galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė savaitės pradžioje sakė, kad Lietuva svarstytų karinę paramą JAV šios operacijoje prieš Iraną, jeigu Vašingtonas to prašytų.

Kaip rašė BNS, JAV ir Izraelis vasario pabaigoje atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione. Per ataką buvo nukautas Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), valdęs šalį nuo 1989 metų.

Amerikiečių kampanija prasidėjo Vašingtonui skelbiant apie nepasiektus rezultatus derybose dėl Teherano branduolinės ir raketų programos.