AFP-BNS
Irano atakos prieš Kataro Ras Lafano suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą – didžiausią pasaulyje – vėl smarkiai pakėlė gamtinių dujų kainas.
Daugelio europiečių atmintyje vis dar gyvi prisiminimai apie skausmingus kainų šuolius po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., tačiau ekspertai mano, kad šįkart poveikis regionui turėtų būti mažesnis.
Ribota priklausomybė nuo Kataro SGD
Europa yra kur kas mažiau priklausoma nuo tanklaiviais iš Kataro gabenamų SGD nei buvo priklausoma nuo dujotiekiais transportuojamų rusiškų dujų Ukrainos karo pradžioje.
Rusijos invazija „sukėlė abejonių dėl 40 procentų Europos dujų tiekimo“, – interviu laikraščiui „Le Monde“ sakė Prancūzijos energetikos grupės „Engie“ generalinė direktorė Catherine MacGregor (Ketrin Makgregor).
Tuo metu dujų sektoriaus profesinė sąjunga „International Gas Union“ pažymi, kad SGD tenkina tik keturis procentus pasaulinės dujų paklausos.
C. MacGregor taip pat pažymėjo, kad Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų gaminamos SGD pirmiausia parduodamos Azijos šalims.
Galimi kainų šuoliai
Išpuoliai prieš SGD įrenginius sukėlė staigų dujų kainų šuolį Europoje. Dujų didmeninė kaina praėjusį ketvirtadienį šoktelėjo 35 procentais. Tačiau penktadienį ji nukrito dviem procentais. IEEFA tyrimų centras teigia, kad dėl šio padidėjimo Europos dujų kainos pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus, tačiau „Engie“ vadovė C. MacGregor teigė, kad šios kainos vis dar yra toli nuo 320 eurų už megavatvalandę, buvusių po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Prancūzijoje gyventojai dujų didmeninės kainos padidėjimo savo sąskaitose nepajus iki gegužės, kai baigsis šildymo sezonas. Tačiau „jei dujų kainos vis dar bus aukštos, kai vėl pradės šalti ir jos kils“, poveikis gyventojams bus didelis, RMC radijui sakė Prancūzijos energetikos reguliavimo institucijos vadovė Emmanuelle Wargon (Emanuelė Vargon).
Europos šalys netrukus turi pradėti pildyti savo dujų saugyklas kitai žiemai, o oficialūs duomenys rodo, kad jų atsargos šiuo metu sudaro 28,7 proc. ir yra mažesnės už penkerių metų vidurkį.
Ar ateinančią žiemą bus pakankamai dujų?
Padėtis skirtingose šalyse labai skiriasi. Vienus didžiausių saugyklų pajėgumų turinti Italija turėjo beveik pusę talpos užpildytų atsargų (44 proc.). Vokietijoje šis rodiklis siekia 22 proc., panašiai kaip ir Prancūzijoje, nors Prancūzija yra mažiau priklausoma nuo dujų.
Nyderlanduose užpildymo lygis siekia vos 7 proc.
„Engie“ prognozuoja, kad net jei Hormūzo sąsiauris liktų uždarytas ilgą laiką, dujų trūkumo pavojaus nėra. „Iki kitos žiemos mums pavyks užpildyti savo saugyklas iki 70 proc.“, – sakė C. MacGregor ir pažymėjo, kad šiais metais JAV, Kanadoje ir Meksikoje turėtų būti atidaryti nauji SGD įrenginiai. Šie papildomi tiekimo kanalai „padės sušvelninti smūgį“ iki tol, kol 2027 ir 2028 m. pradės veikti didesnė naujų įrenginių banga.
Priklausomybės mažinimas
„Nė viena Europos ekonomika nėra visiškai apsaugota nuo didėjančių iškastinio kuro kainų ir jų makroekonominių padarinių, – teigia nepriklausomo klimato kaitos tyrimų centro „E3G“ atstovas Luke’as O’Callaghanas-White’as (Lukas O’Kalaganas-Vaitas). – Tačiau poveikis bus jaučiamas nevienodai: labiau nuo dujų priklausomos šalys yra žymiai labiau pažeidžiamos, o tos, kuriose atsinaujinančių išteklių dalis yra didesnė, yra labiau apsaugotos.“
Tačiau net ir tos šalys, kurios pastatė daug vėjo jėgainių ir saulės parkų, bus paveiktos, nes elektros kainos Europoje nustatomos remiantis paskutinio šaltinio, iš kurio imama elektra, kaina.
Kai pasitelkiamos brangios dujomis kūrenamos elektrinės, elektros kaina kyla.
IEEFA analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz (Ana-Marija Chaler-Makarevič) teigė, kad ES tereikia įgyvendinti savo planą iki 2030 m. didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą.
„ES galėtų per vienerius metus sumažinti dujų paklausą tiek, kiek sudaro jos metinis Kataro SGD importas“, – sakė ji.
