BNS

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose Finansų ministerija antradienį pablogino šių metų ekonomikos augimo prognozę ir prognozuoja, jog infliacija augs sparčiau nei tikėtasi.

Pagal antradienį pristatytą atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,1 procento. Pernai rugsėjį prognozuota, kad Lietuvos ekonomika 2026 metais augs 3,3 procento.

Dabar prognozuojama, kad infliacija šiemet padidės iki 3,7 procento. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prognozuota pernai.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad atnaujintame scenarijuje atsižvelgta į konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms ir ekonomikai apskritai, tačiau tik nedidele dalimi.

„Visą situaciją, susijusią su Artimųjų Rytų konfliktu, supa didelė nežinomybė. Viskas keičiasi itin greitai, naftos kainos svyruoja kartais daugiau nei 10 JAV dolerių ribose per dieną kelis kartus. Tas tendencijas, kurias galėjome įtraukti, įtraukėme, o kurių negalėjome, įtrauksime ateityje“, – pristatydamas ministerijos prognozes antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

„Nieko stabilaus, į ką atsiremti nėra, išskyrus tuos pirminius pareiškimus, kad konfliktas gali tęstis 4–6 savaites“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, anot jo, Lietuvos ekonomika šiemet išlaikys „sąlyginai spartų“ augimą – vieną didžiausių Europos Sąjungoje.

Ministerijos manymu, šalies ūkį šiemet palaikys stipri vidaus paklausa padidinus pensijas, minimalų atlyginimą, o ekonomiką pasieksiant iš antrosios pensijų pakopos gyventojų atsiimtoms lėšoms, kurios skatins vidaus vartojimą.

„Šiemet toks ganėtinai skatinantis biudžetas ekonomikai. Tai atsispindi namų ūkių vartojimuose ir pagrindinio kapitalo formavime“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Ministerija mano, kad šiemet Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis didės 2,7 proc., tikintis pagrindinių eksporto partnerių augimo – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių.

„Tikimasi, kad šių rinkų augimas bus spartesnis, nei planavome prieš pusmetį, (…) kas įtakos ir bendrą mūsų eksportuojamų paslaugų ir prekių augimą“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Ateityje daugiau rizikų, nei šviesulių

Vis dėlto kitąmet, anot ministerijos, dėl geopolitinių įtampų, tarptautinės politikos neapibrėžtumo bei lėto pagrindinių eksporto partnerių augimo BVP jau augs 2,3 proc. (tiek pat, kiek prognozuota gruodį). 2028-aisiais BVP augimas jau turėtų paspartėti iki 2,8 proc. (2,7 procento).

K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad rizikų Lietuvos ekonomikai vis dar yra daugiau nei teigiamų tendencijų.

„(Be karo Irane – BNS) yra ir kitų rizikų, tai ir hibridinio karo grėsmė (…), šiek tiek mažiau palanki kai kurių euro zonos šalių ekonomikos raida, kitos geopolitinės įtampos, įvairūs kainų svyravimai“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, teigiamai ekonomiką veiks stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, augimą skatinanti fiskalinė politika.

Infliacija didės, tačiau darbo užmokestis augs sparčiau

Anot ministerijos, 3,7 proc. vidutinę metinę infliaciją šiemet pirmiausia lems energijos kainų šuolis, toliau brangstančios paslaugos. Maisto prekių kainų augimas atnaujintame scenarijuje kol kas nenumatomas.

Pasak K. Vaitiekūno, po konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios stipriai pabrangusi nafta tapo pagrindine aukštos infliacijos priežastimi.

„Neramumai persiduoda per naftos kainas ir naftos kaina užsibuvusi aukštumose ilgesnį laikotarpį gali paveikti kitų prekių ir paslaugų kainas“, – teigė ministras.

Ministerijos scenarijus rodo, kad vidutinis darbo užmokestis 2026-aisiais didės 7,9 proc. arba 0,6 proc. punkto sparčiau nei prognozuota pernai rugsėjį.

Pasak ministro, nepaisant bloginamos infliacijos prognozės, pajamos šiemet didės labiau.

„Kai turime didelį infliacinį spaudimą iš išorės veiksnių, darbo užmokesčio augimas yra spartus, pensijų taip pat. Tai lems, kad realus darbo užmokesčio augimas tikrai bus didesnis už nulį, netoli 4 procentų. Gal net šiek tiek daugiau“, – sakė K. Vaitiekūnas.

„Atlyginimų ir išlaidų augimas didins žmonių pajamas, nepaisant to, kad infliacija tampa labai aktualia tema šiandien“, – pridūrė jis.

Ministerijos prognozėmis, nedarbo lygis šalyje šiemet sieks 6,8 proc. (kiek prognozuota rugsėjį), investicijų lygis sudarys 5,7 proc. (0,5 proc. punkto daugiau).

Remiantis atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi Finansų ministerija rengs 2027-2029 metų trimetį biudžetą.