BNS
Praėjusią savaitę pirmą kartą istorijoje atsinaujinančių išteklių elektrinių savaitės gamybai viršijus Lietuvos elektros poreikį, jos kaina šalyje sumažėjo daugiau nei perpus.
Elektros kaina buvo mažiausia nuo praėjusių metų birželio, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Balandžio 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 58 proc. iki 36 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 32 eurai.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas sako, kad praėjusią savaitę kainos mažėjimą lėmė išaugusi vėjo ir saulės jėgainių gamyba, o vien atsinaujinančių išteklių elektra užtikrino visą Lietuvos savaitinį poreikį, siekusį 210 gigavatvalandžių (GWh).
„Dėl perteklinės gamybos trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį formavosi neigiamų elektros kainų laikotarpiai. Savaitgalį net 20 proc. laiko elektros kaina siekė 0 eurų už MWh arba mažiau. Praėjusią savaitę Lietuva tapo elektrą eksportuojančia valstybe ir įdomu, kad didžiausias kiekis eksportuotas į Švediją, iš kurios įprastai importuojama daugiausiai“, – pranešime teigė P. Kozlovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc. iki 210 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 124 proc. poreikio, vien atsinaujinančių išteklių elektrinės – 102 proc. poreikio. Iš viso Lietuvoje buvo pagaminta 259 GWh elektros – 43 proc. daugiau nei prieš savaitę (181 GWh).
Vėjo elektrinių gamyba augo 78 proc. iki 151 GWh, saulės – 19 proc. iki 55 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino 18 GWh, hidroelektrinės – 23 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh. Vėjo elektrinės gamino 58 proc. visos pagamintos energijos, saulės – 21 proc., šiluminės – 7 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Elektros importas mažėjo 43 proc. iki 57 GWh: 22 proc. importuota iš Švedijos, 69 proc. – iš Latvijos, 9 proc. – iš Lenkijos. Lietuvos eksportas augo dukart iki 103 GWh: 59 proc. eksportuota į Švediją, 21 proc. – į Latviją, 20 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 71 proc. Lenkijos kryptimi ir 26 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 52 proc. Švedijos kryptimi ir 11 proc. Lietuvos kryptimi.
