BNS
Bendras mirtingumas šalyje išlieka stabilus, 83,9 proc. visų mirties priežasčių sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos.
Tokius duomenis antradienį pateikė Higienos institutas, pristatydamas išankstinę 2025 metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių ataskaitą.
Jos duomenimis, Lietuvoje 2025 metais mirė 37 tūkst. 491 žmogus, tai – 38 asmenimis daugiau negu 2024 metais.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų – 51,3 procento. Nuo piktybinių navikų mirė 21,2 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,6 proc. visų mirusiųjų.
2025 metais Lietuvoje mirė 18 tūkst. 212 vyrų, lyginant su 2024 metais – 119 vyrų mažiau. Daugiausia (44,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,7 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 18,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų, 9,5 proc. – nuo hipertenzinių ligų.
Nuo piktybinių navikų mirė 4 342 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,8 proc., priešinės liaukos – 11,9 proc., skrandžio – 7,6 proc. mirusių nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3 kartus daugiau vyrų negu moterų.
8,5 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1556 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 60,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, atsitiktinai apsinuodijus), 27,1 proc. – dėl savižudybių.
Virškinimo sistemos ligos sudarė 6,2 proc. vyrų mirties priežasčių. Nuo jų mirė 1123 vyrai – iš jų 22,3 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 21 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos.
Tuo metu 2025 metais Lietuvoje mirė 19 279 moterys, palyginti su ankstesniais metais – 157 moterimis daugiau. Daugiausia moterų (57,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų: 59,7 proc. jų mirė nuo išeminės širdies ligos, 22,7 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų, 11,2 proc. – nuo hipertenzinių ligų.
Nuo piktybinių navikų mirė 3 601 moteris (18,7 proc. visų mirusių moterų). Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,4 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (8,1 proc.), bei kasos (7,7 proc.) piktybinių navikų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirė 975 moterys (5,1 proc. visų mirusių moterų).
Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 630 moterų, kas sudarė 3,3 proc. visų mirusių moterų. Iš jų dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 70 proc. moterų, dėl savižudybių – 16,3 proc.
Pasak Higienos instituto, 2025 metais mirė 64 1–17 metų amžiaus vaikai (43 berniukai ir 21 mergaitė).
Ataskaitos duomenimis, nuo 2014 iki 2022 m. buvo stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2023 metais mirusių tokio amžiaus vaikų padaugėjo iki 83, o pastaraisiais metais vėl mažėja. 2025 m. mirė 64 1–17 metų amžiaus vaikai (43 berniukai ir 21 mergaitė).
Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys: išorinės mirties priežastys (48,4 proc.), piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (14,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 31 vaikas (23 berniukai ir 8 mergaitės).
