BNS
Darbo skelbimų portalo „CVKeskus.ee“ ir Atlyginimų informacijos agentūros (Palgainfo Agentuur) Estijoje atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 5600 darbuotojų, parodė, kad dirbtinis intelektas (DI) artimiausiais metais gali iš esmės pakeisti darbo rinką.
43 proc. apklaustųjų mano, kad jų darbas gali smarkiai pasikeisti, o beveik kas ketvirtas mano, kad artimiausioje ateityje jiems teks mokytis visiškai naujos profesijos.
„Didžiausią poreikį persikvalifikuoti jaučia bankininkystės srities specialistai, iš kurių 41 proc. mano, kad per artimiausius penkerius metus jiems reikės naujos specialybės“, – pažymėjo „CVKeskus.ee“ rinkodaros vadovas Henris Auvaertas.
Po jų eina rinkodaros ir komunikacijos srities darbuotojai (36 proc.), asistentai ir biuro darbuotojai (34 proc.), IT sektoriaus darbuotojai (32 proc.), finansų srities specialistai (31 proc.), taip pat meno, kultūros ir žurnalistikos srities darbuotojai (31 proc.).
Pasak H. Auvaerto, mažiausiai poreikį persikvalifikuoti mato žemės ūkio, socialinės srities, sveikatos priežiūros ir švietimo darbuotojai. Tačiau ir šiose srityse maždaug kas dešimtas respondentas mano, kad sparčiai besivystantis DI artimiausiais metais gali priversti juos keisti specialybę.
Darbuotojai yra įsitikinę, kad DI artimiausiais metais iš esmės pakeis jų darbą, ir ši perspektyva jiems kelia nerimą net labiau nei būtinybė persikvalifikuoti. Net 43 proc. apklaustųjų mano, kad jų veikla patirs didelių pokyčių dėl sparčios DI plėtros.
Labiausiai įsitikinę, kad jų darbas artimiausiais metais iš esmės pasikeis, yra rinkodaros ir komunikacijos srities darbuotojai: 76 proc. jų mano, kad tai tikėtina. Tokios pačios nuomonės laikosi 74 proc. IT specialistų, 71 proc. bankininkystės ir draudimo sektorių darbuotojų bei 68 proc. finansų ir apskaitos specialistų.
„Rezultatai rodo, kad šiuo metu didžiausio DI poveikio tikimasi tose profesijose, kur darbas susijęs su kompiuteriu, informacija ir turinio kūrimu. Srityse, kuriose reikalingas fizinis buvimas ar kontaktas su žmonėmis, darbuotojai jaučia artėjančius pokyčius žymiai mažiau, – sakė H. Auvaertas. – Kitaip tariant, robotų žmonės kol kas ypatingai nebijo, o DI plėtros tiesiogiai nesieja su fizinio darbo automatizavimu.“
Pavyzdžiui, esminius pokyčius savo darbe tikėtinais laiko tik 8 proc. valymo srities darbuotojų, 18 proc. žemės ūkio darbuotojų, 21 proc. viešbučių verslo ir viešojo maitinimo srities darbuotojų bei 22 proc. transporto ir logistikos srities darbuotojų.
„Jei dar prieš kelerius metus DI buvo siejamas daugiausia su IT sektoriumi, tai dabar DI įrankiai vis dažniau naudojami rinkodaroje, personalo valdyme, klientų aptarnavime ir administracinėse pareigose. Darbuotojai jau šiandien jaučia, kad dalį užduočių galima atlikti greičiau, paprasčiau ir sugaištant mažiau laiko. Be to, daugelis respondentų pažymėjo, kad darbas tapo įdomesnis ir patrauklesnis“, – sakė Atlyginimų informacijos agentūros vadovė Kadri Seeder.
Ji pridūrė, kad tai ypač ryškiai pasireiškia profesijose, kuriose reikalingos gilios žinios, kur DI padeda automatizuoti kasdienes operacijas ir pagreitinti informacijos apdorojimą.
61 proc. darbuotojų, kurie savo veikloje jau susidūrė su DI, pažymėjo, kad tai padėjo jiems įgyti naujų žinių ir įgūdžių, taip pat padidinti darbo efektyvumą. Be to, 41 proc. iš jų mano, kad DI naudojimas padarė jų darbą įdomesnį ir patrauklesnį.
Tuo pat metu kas dešimtas respondentas pažymėjo, kad DI naudojimas padidino darbo krūvį arba sukėlė papildomą įtampą ir stresą.
Pasak K. Seeder, darbuotojai iš darbdavių tikisi ne tik naujų technologijų diegimo, bet ir paramos jas įsisavinant, nes kas ketvirtas darbuotojas jaučia, kad jam trūksta įgūdžių DI naudoti.
Pasak H. Auvaerto, pranašumą darbo rinkoje įgys būtent tie, kurie sugeba greitai prisitaikyti prie naujų įrankių ir technologijų. „Vertingiausia taps gebėjimas naudoti naujas technologijas kartu su žmogaus stipriosiomis pusėmis.“
