BNS
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarp nutekėjusių Registrų centro duomenų yra ir informacija apie žvalgybos pareigūnus.
Galimą neteisėtą prisijungimą ir 600 tūkst. registrų duomenų vagystę tiria Generalinė prokuratūra. Anot jos, keletas neteisėtų prisijungimų bei bandymų prisijungti prie Registrų centro vykdyti iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas.
„Dėl informacijos stokos viešojoje erdvėje galėjo susidaryti įspūdis, kad tai yra didelės apimties kibernetinis nusikaltimas, tačiau iš tiesų situacija yra kur kas rimtesnė ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui – įtariama, kad tai Rusijos Federacijos žvalgybos operacija“, – feisbuke rašė politikas.
„Jos metu galimai buvo pavogti valstybės registrų duomenys apie Lietuvos žvalgybos pareigūnus, karininkus, atskirus valstybės politikus ir tarnautojus bei kitus fizinius ir juridinius asmenis“, – pridūrė jis.
Konservatorių vedlio teigimu, žvalgybos pareigūnų, karininkų, diplomatų ar politikų namų, sodybų ir kito nekilnojamojo turto adresai dažnai laikomi jautria informacija, nes gali sudaryti sąlygas stebėsenai, spaudimui ar net fizinio saugumo grėsmėms.
„Turint tikslų adresą, galima stebėti asmens rutiną – kada jis išvyksta ar grįžta namo, kas jį lanko, kokie jo judėjimo įpročiai ar maršrutai. Taip pat gali būti vykdoma fizinė stebėsena netoli gyvenamosios vietos, siekiant nustatyti kontaktų tinklą, silpnąsias vietas arba, kai kuriais atvejais, įrengti technines stebėjimo priemones, tokias kaip kameros ar signalų perėmimo įranga“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas.
Adreso informacija, anot jo, taip pat gali būti naudojama kibernetinėms operacijoms, kuriant itin įtikinamas personalizuotas sukčiavimo schemas, vykdant tapatybės apsimetimo atakas ar bandant perimti paskyras.
Be to, iš registrų, šeimos informacijos, nekilnojamojo turto duomenų, mokyklų ar socialinių ryšių galima sudaryti išsamius asmens profilius.
„Kai kuriais atvejais adresai naudojami verbavimo ar spaudimo tikslams – siekiant nustatyti finansinius sunkumus, šeimos pažeidžiamumus ar asmeninius įpročius, taip pat netiesiogiai prieiti prie žmogaus per kaimynus, paslaugų teikėjus ar pažįstamus“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Labai didelė tikimybė, kad viešųjų ir žvalgybos pareigūnų itin detalūs duomenys gali būti paskelbti internete kaip vadinamieji „juodieji sąrašai“, – pridūrė jis.
Prokuratūra neįvardija nei šalies, iš kurios prisijungimas buvo organizuojamas, nei institucijų, kurių paskyros panaudotos. To sako negalintis atskleisti ir Registrų centro vadovas.
Adrijaus Juso teigimu, nutekėjus duomenims buvo atskleista NT registro išrašų informacija, įskaitant žmonių asmens kodus.
Vis tik, anot jo, jokie asmenų kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, telefonai ar e. pašto adresai, mokėjimai už centro paslaugas, banko sąskaitų numeriai, taip pat jokie dokumentai – NT perleidimo sandoriai, teismų sprendimai – nebuvo atskleisti.
