BNS
Dirbtinio intelekto (DI) technologijų panaudojimas Lietuvos versle pernai išaugo 2,4 karto, augo ir rodikliai debesijos bei duomenų analitikos srityse, rodo Europos Komisijos (EK) paskelbta 2026 metų Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita.
Lietuva ir toliau išlieka tarp ES lyderių pagal skaitmeninę transformaciją, penktadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Augantis mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninimo lygis, platesnis DI panaudojimas, visuotinė 5G ryšio aprėptis ir pasaulyje pripažinti lazerių bei fotonikos sektoriai sudaro galimybes Lietuvai išlaikyti ir stiprinti pozicijas skaitmeninės transformacijos srityje“, – pranešime teigė ministras Edvinas Grikšas.
Anot ataskaitos, 2025 metais 21,3 proc. šalies verslo įmonių naudojo DI (2024 metais – 8,8 proc.), debesijos paslaugas – 54,9 proc. (33,6 proc.), duomenų analitikos paslaugas – 54,1 proc. (40,5 proc.).
Gyventojų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis siekė 53,8 proc. (52,9 proc.). Skaitmeninės viešosios paslaugos verslui gerėjo 4,6 proc. iki 96,7 balo, gyventojams – sumažėjo 2,1 proc. iki 86 balų. Elektroninių sveikatos įrašų prieinamumas išaugo 2,6 proc. iki 97,9 balo.
Kaip teigiama ataskaitoje, Lietuvos startuolių ekosistema yra sparčiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau vėlyvųjų jų kūrimo etapų finansavimo trūkumas riboja „vienaragių“ atsiradimą.
Nepaisant to, pažymima, kad Lietuvoje reikėtų stiprinti vyresnio amžiaus gyventojų ir kaimo vietovių bendruomenių skaitmeninius įgūdžius, sparčiau plėsti itin didelės spartos fiksuotojo ryšio infrastruktūrą regionuose.
Anot ataskaitos, skaitmeniniai įgūdžiai šalyje yra gerokai žemiau ES vidurkio ir Lietuva smarkiai atsilieka nuo savo nacionalinės 2030 metų trajektorijos.
Pasak ministerijos, Lietuvos skaitmeninę transformaciją ateityje sustiprins Lietuvos DI gamykla „LitAI“.
Kaip rašė BNS, Lietuvos konsorciumas 2025 metais laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam DI technologijų vystymo centrui „LitAI“. Tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, o bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų.
