BNS
Nepaisant to, kad beveik visa Lietuvos teritorija padengta 5G ryšiu, šalyje per lėtai diegiamas šviesolaidinis ryšis, konstatuoja Europos Komisija (EK).
Pasak jos ataskaitos, pernai šio labai pralaidaus ryšio tinklas aprėpė 79 proc. visos Lietuvos teritorijos (ES vidurkis – 85,5 proc.) bei 38,2 proc. retai apgyvendintų teritorijų (66,7 proc.), antradienį pranešė Ryšių reguliavimo taryba (RRT).
Anot jos, per metus šviesolaidinio ryšio tinklas Lietuvoje išaugo tik 0,9 proc., kai visoje ES – 3,7 procento.
„Fiksuotojo labai pralaidaus ryšio tinklų plėtra Lietuvoje juda per lėtai“, – teigiama pranešime.
Pasak RRT, EK pabrėžia, kad kaimiškose ir komerciškai mažiau patraukliose teritorijose šviesolaidžio plėtrai trūksta valstybės įsitraukimo.
„Gigabitinio junglumo tikslų negalima grįsti vien prielaida, jog visą investicinę naštą prisiims operatoriai. Rinka turi investuoti ten, kur tai ekonomiškai pagrįsta, tačiau valstybė turi apsispręsti dėl teritorijų, kuriose vien komercinis modelis neužtikrina skaitmeninės atskirties mažinimo“, – nurodo RRT.
Tuo metu 5G ryšys, pasak EK, dengia 99,7 proc. visos Lietuvos, kai vidutiniškai ES – 96,8 proc. 5G aprėptis kaimiškose Lietuvos vietovėse siekė 99,1 proc. bei taip pat viršijo ES vidurkį (88,9 proc.).
Anot tarybos, gerai išvystytas šviesolaidinis ryšys labiau skatintų regionuose kurtis pažangų verslą, skaitmenizuotųsi viešasis sektorius, pagerėtų nuotolinės paslaugos gyventojams.
Pasak RRT, naujausia EK Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita taip pat parodė, kad nors 16–24 metų amžiaus gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai yra geresni nei ES vidurkis, jų trūksta 55–74 metų amžiaus žmonėms: „Tai rodo, kad skaitmeninė atskirtis Lietuvoje pirmiausia yra ne technologijos buvimo, o jos realaus naudojimo ir pasitikėjimo klausimas.“
1,5 mlrd. eurų Lietuvos nacionaliniame skaitmeninio dešimtmečio plane iki 2030 metų numatytos 26 priemonės, kurių 11 baigs galioti šiemet – jos sudaro 468 mln. eurų arba 32 proc. viso plano finansavimo.
Planu stiprinamos Lietuvos pozicijos skaitmeninių įgūdžių ir IRT specialistų, skaitmeninės infrastruktūros, įmonių skaitmeninės transformacijos ir viešųjų paslaugų skaitmeninimo srityse.
Anot tarybos, naujos priemonės turės būti nukreiptos į ryšio plėtrą regionuose, skaitmeninių įgūdžių skatinimą, kibernetinį saugumą, pažangių technologijų taikymą ir viešųjų paslaugų prieinamumą.
