BNS
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) metinė paklausa iki 2040 metų gali siekti 79,2 teravatvalandės (TWh) – apie 87 proc. išankstinėse galimybių studijose nustatyto teorinio jo pajėgumo (91 TWh), rodo šešių šalių dujų perdavimo sistemos operatorių apklausa.
Iš šios paklausos 64,4 TWh sudarys pramonės projektų poreikis, o 14,8 TWh – Vokietijos paskirstymo tinklų poreikis, ketvirtadienį pranešė „Amber Grid“.
Pasak jos vadovo Nemuno Bikniaus, šie rezultatai suteikia struktūrinį pagrindą vandenilio koridoriui, jungiančiam Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją.
„Rinkos apklausos rezultatai parodė, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai regione – tarp jų ir Lietuvoje – jau dabar aiškiai reiškia savo poreikius vandenilio infrastruktūrai. Tai svarbus signalas: Lietuva gali tapti ne tik tranzito, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Tolesnis žingsnis – šiuos poreikius paversti konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais“, – pranešime teigė N. Biknius.
Prognozuojama, kad Baltijos regiono gamyba 2033–2050 metais augs nuo 3,4 iki 11,1 TWh, o suvartojimas – nuo 0,2 iki 4,5 TWh.
Apklausos rezultatus paskelbė projekto plėtotojos Suomijos „Gasgrid Vetyverkot“, Estijos „Elering“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Lietuvos „Amber Grid“, Lenkijos „Gaz-System“ ir Vokietijos „Ontras Gastransport“.
Rinkos apklausoje sulaukta 93 atsakymų iš 81 įmonės, atstovaujančios 108 projektams.
Kaip rašė BNS, Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius įtrauktas į Europos bendrojo intereso projektų sąrašą ir yra vienas reikšmingiausių Europos infrastruktūros projektų.
2024 metų birželį atlikta išankstinė šio koridoriaus potencialo analizė, o 2025 metais pradėta galimybių studija – ji turėtų būti baigta 2027 metų pirmąjį ketvirtį ir taps pagrindu jo tolesnei plėtrai. Studijai EK skyrė 6,8 mln. eurų finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF).
Vandenilio koridorių tikimasi komerciškai pradėti naudoti nuo 2033 metų.
