BNS
Pernai pusėje šalies mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, pirmadienį pranešė auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Pasak jos, dėl to dirbantiems specialistams tenka dideli darbo krūviai, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ne tiesioginei pagalbai vaikams, o administracinėms užduotims.
„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kontrolės duomenimis, 2025 metais 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių.
Audito duomenimis, 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, tačiau darbo rinkoje jų vis dar stinga. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1157 švietimo pagalbos specialistų, kai darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.
Administracinę naštą patys švietimo pagalbos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių savo darbui. Valstybės kontrolės apklausos duomenimis, 69 proc. švietimo pagalbos specialistų nurodė, kad administravimas, pasirengimas susitikimams bei kitos netiesioginės veiklos sudaro vidutinę arba didelę jų kasdienio darbo dalį. Šią problemą specialistai akcentavo ir auditorių vizitų mokyklose metu.
Anot jų, didelę darbo dienos dalį švietimo pagalbos specialistai praleidžia pildydami vertinimo lenteles, rengdami ir tikslindami individualius ugdymo planus, rašydami protokolus, ataskaitas, pildydami nuolat besikeičiančias vertinimo formas ir atlikdami kitus administracinius darbus.
Mokyklų nuomone, sumažinus administracinę naštą specialistai galėtų kur kas daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su vaikais, pagerėtų pagalbos prieinamumas, o patys darbuotojai patirtų mažesnį emocinį bei profesinį krūvį.
Švietimo pagalbos specialistų darbą taip pat apsunkina metodinės pagalbos ir aiškių darbo standartų stoka.
Anot kontrolės, analogiškos sisteminės problemos slegia ir mokinio padėjėjus. Jie apklausoje nurodė, kad vienam padėjėjui neretai priskiriama padėti trims–keturiems mokiniams skirtingose klasėse arba vienoje klasėje vienu metu rūpintis šešiais–aštuoniais specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.
Mokinio padėjėjai akcentuoja, kad pagalbos vaikams reikia ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, valgykloje, po pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau jų darbo laikas dažniausiai planuojamas išskirtinai tik pamokoms.
Siekdama užkirsti kelią specialistų perdegimui bei užtikrinti realią, vaiko poreikius atliepiančią pagalbą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduoja diegti atvirųjų klasių modelius. Tam būtina atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
Taip pat būtina užtikrinti nuolatinę švietimo pagalbos teikimo stebėseną, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis realiais duomenimis. Šiam tikslui pasiekti auditoriai rekomenduoja sudaryti sąlygas ir įpareigoti mokyklas Mokinių registre fiksuoti kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai suteiktos pagalbos apimtis.
Tuo metu Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vieningą vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei pasirūpinti reikiamų vertinimo instrumentų įsigijimu ar parengimu.
