AFP-BNS

Europos Sąjungos (ES) klimato stebėjimo tarnyba pirmadienį pranešė, kad Vakarų Europoje praėję birželis ir liepa buvo karščiausi per stebėjimų istoriją.

Klimato kaita visame regione lemia istorines karščio bangas, sausras ir miškų gaisrus.

Europa yra greičiausiai šylantis žemynas pasaulyje, o pirmuosius du vasaros mėnesius čia temdė vienos po kitos plūdusios karščio bangos, alinanti temperatūra ir didžiulė sausra.

ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, bendra vidutinė temperatūra Vakarų Europoje birželį ir liepą buvo 21,62 Celsijaus laipsnio – tai viršijo ankstesnį 2022 metų to paties laikotarpio rekordą.

Tai atspindi „išskirtinį karščių išsilaikymą“ šią vasarą, pažymėjo „Copernicus“.

Dirvožemio drėgmės lygis buvo „gerokai mažesnis“ nei 2022 metų liepą, kai Vakarų Europą buvo apėmusi ankstesnė didžiulė sausra, pridūrė tarnyba.

„Tai yra aiškus pavyzdys, kaip klimato kaita stiprina ekstremalius karščius ir kaip karštis ir sausra vis labiau sustiprina vienas kitą“, – sakė Samantha Burgess (Samanta Berdžes) iš „Copernicus“ valdančio Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF).

Liepą labai sausringos sąlygos buvo Vakarų ir Vidurio Europos šalyse, įskaitant Prancūziją, Ispaniją, Austriją ir Vengriją, taip pat Jungtinėje Karalystėje (JK), Airijoje ir dalyje Islandijos.

Neįprastai nuseko upės, ypač nukentėjo Sena, Reinas ir Dunojus. Keliose Europos šalyse tai paveikė transportą, drėkinimą ir energijos gamybą.

Šios karštos ir sausos sąlygos taip pat buvo idealios gaisrams, o mokslininkai teigia, kad su klimato kaita Europoje dažnėja ekstremalios, gaisrams palankios sąlygos.

Prancūzija ir Ispanija šią vasarą kovojo su baisiausiais, kokius tik prisimena žmonės, gaisrais, o kitos Europos šalys, taip pat JAV šiaurės vakarai ir Kanada taip pat išgyvena didžiulius gaisrus.