AFP-BNS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį paskelbė, kad importuojamiems nepilotuojamiems dronams ir jų komponentams bus taikomi iki 100 proc. siekiantys muitai. Taip siekiama sumažinti JAV priklausomybę nuo importo šioje pramonės šakoje, kurioje dominuoja Kinija.
JAV prezidentas šį sprendimą pagrindė nacionalinio saugumo sumetimais, teigiama Baltųjų rūmų pranešime, kuriame išsamiai aprašytas 100 proc. muitas.
Dronams, kurių pakilimo svoris viršija 25 kilogramus ir kurie turi vadinamąsias nacionalinio saugumo funkcijas, pavyzdžiui, šilumines kameras ir prijungimo stoteles, bus taikomas 100 proc. muitas. Mažesniems dronams bus taikomas 25 proc. muitas.
Pranešime teigiama, kad muitai skatins didesnę dronų ir jų komponentų gamybą šalies viduje bei sumažins priklausomybę nuo užsienio tiekimo grandinių.
Dauguma naujų muitų įsigalios rugsėjo 3 d.
„Šie muitai iš tikrųjų skirti pramoniniams ir komerciniams dronams, o mažesniu mastu – mažesniems dronams, kuriuos naudoja mėgėjai“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Claytonas Swope’as (Kleitonas Svopas).
Dvejopo naudojimo paskirtis
Pernai gruodį JAV federalinė ryšių komisija (FCC) – atsakinga už telekomunikacijų reguliavimą šalies mastu – teigė, kad dronų gamyba šalies viduje „sumažintų tiesioginių dronų atakų ir veiklos sutrikimų, neteisėto stebėjimo, konfidencialių duomenų nutekėjimo bei kitų dronų keliamų grėsmių tėvynei riziką“.
Ji pridūrė, kad dronai „iš esmės yra dvejopo naudojimo: jie yra tiek komercinės platformos, tiek potencialiai kariniai ar sukarinti jutikliai ir ginklai“, o užsienyje gaminami dronai ir jų komponentai „galėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam stebėjimui, duomenų nutekėjimui ir destruktyvioms operacijoms virš JAV teritorijos“.
Karas Ukrainoje parodė, kaip komerciniai ir mėgėjiški dronai gali būti pritaikyti puolimams fronto linijoje.
Remiantis keliais tyrimais, 2006 metais įkurtai Kinijos bendrovei DJI pastaraisiais metais teko daugiau nei du trečdaliai pasaulinės dronų rinkos. Be to, jau kelerius metus ji yra Vašingtono akiratyje, o JAV pareigūnai ją kaltina tiekiant produktus, naudojamus etninių mažumų, ypač uigūrų, stebėjimui Kinijoje.
Nuo 2022 metų DJI yra įtraukta į JAV sąrašą Kinijos įmonių, susijusių su šalies kariuomene, todėl jai taikomi apribojimai dėl prieigos prie JAV technologijų.
2024 metais DJI ginčijo savo įtraukimą į sąrašą ir tvirtino, kad ji nepriklauso kariuomenei ir nėra jos kontroliuojama.
Praėjusią savaitę Kinija paskelbė apribojimus dronų eksportui į Jungtines Valstijas ir įtraukė šešias įmones į juodąjį sąrašą, atsakydama į Vašingtono nustatytas prekybos sankcijas dėl priverstinio darbo ir nacionalinio saugumo problemų. Šis žingsnis buvo žengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV įvedė naujus muitus Kinijai ir dar 59-ioms šalims.
Liepos pabaigoje JAV vyriausybė taip pat įtraukė humanoidinius ir keturkojus robotus į juodąjį sąrašą produktų ir įmonių, kurių importas į Jungtines Valstijas yra draudžiamas, teigdama, kad jie kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šiame sektoriuje taip pat dominuoja Kinijos įmonės.
