AFP-BNS

Po to, kai penktadienį negyvas buvo rastas juodaodis akademikas Jasonas Arday (Džeisonas Ardėjus), atsistatydinęs iš Kembridžo universiteto po didelio atgarsio sulaukusio plagijavimo skandalo, išprovokavusio kaltinimus rasizmu, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Andy Burnhamas (Endis Barnamas) paragino visuomenę susimąstyti.

Buvusio Kembridžo akademiko šeima pasmerkė, anot jos, ne vienerius metus trukusį priekabiavimą dėl kaltinimų plagijavimu.

41 metų J. Arday rastas negyvas praėjus devynioms dienoms po to, kai jis pasitraukė iš Kembridžo universiteto profesoriaus ir Jėzaus koledžo nario pareigų, abiem institucijoms paskelbus tyrimus dėl įvairių įtarimų.

Naktį paskelbtame pareiškime jo šeima teigė, kad jis „patyrė nuolatinį priekabiavimą“ nuo 2023 metų, kai tapo jauniausiu Kembridžo juodaodžiu profesoriumi.

Pasak jos, tai „buvo per daug Jasonui, kuris buvo švelnus žmogus ir visuose visada norėjo įžvelgti tik geriausia“. Kiti atkreipė dėmesį į šio vyro, kuriam buvo diagnozuotas autizmas, pažeidžiamumą.

Pats J. Arday tvirtino tapęs „rasiškai motyvuotos“ kampanijos taikiniu.

Šeštadienį Pietvakarių Anglijoje kalbėdamas su žurnalistais A. Burnhamas paragino „neskubėti teisti“.

„Tai tragedija daugeliu lygmenų, – sakė jis. – Tai akimirka refleksijai (…), pamąstyti apie tai, kaip viskas iki to priėjo.“

Skandalas į žiniasklaidos antraštes pateko praėjusį mėnesį, kai kuriems akademikams ir žiniasklaidai apkaltinus J. Arday plagijavus dalį savo daktaro disertacijos ir pagražinus gyvenimo pasiekimus.

Šių kaltinimų griebėsi britų dešiniosios pakraipos laikraščiai ir apžvalgininkai, tvirtinę, kad jis nesąžiningai pasinaudojo įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) politika.

Tačiau kampanijos „Stand Up to Racism“ vienas iš organizatorių Weymanas Bennettas (Veimanas Benetas) pareiškė, kad jo mirtis buvo dešiniosios žiniasklaidos, politikų ir kraštutinių dešiniųjų „rasistinės raganų medžioklės rezultatas“.

„Jautė, kad nebegali toliau tęsti“

Rugpjūčio 5 dieną paskelbtame atsistatydinimo laiške J. Arday teigė, kad šis žingsnis yra „vienintelis būdas“ užbaigti „sunkų laikotarpį“, tačiau tai neturėtų būti „klaidingai suprasta kaip susitaikymas su mane supančiu naratyvu“.

Sostinės Metropoliteno policijos duomenimis, vedęs dviejų vaikų tėvas J. Arday penktadienio popietę buvo rastas be gyvybės ženklų Pietų Londone.

Policija teigė, kad jo mirtis laikoma „netikėta“, bet neįtartina. Nors neaišku, kaip jis mirė, pareigūnai rengia bylą koronerio tyrimui, per kurį bus oficialiai nustatyta mirties priežastis.

Kembridžo universiteto profesorius ir Autizmo tyrimų centro direktorius Simonas Baron-Cohenas (Saimonas Baronas Koenas) BBC radijui sakė, kad su J. Arday kalbėjosi dar penktadienio rytą.

„Jis buvo nuolat negailestingai vertinamas, įskaitant pajuoką, absoliučiai kiekvienos jo gyvenimo detalės diskreditavimą“, – teigė S. Baron-Cohenas.

„Jam sunkiai sekėsi dorotis su karjeros, reputacijos praradimu ir jautė, kad nebegali toliau tęsti. Šiuos žodžius jis pavartojo balso žinutėse“, – sakė jis.

Aistros dar labiau įkaito po to, kai liepą JAV akademikas ir save vadinantis „rasių realistas“ Nathanas Cofnasas (Neitanas Kofnasas), kurio tiriamoji veikla Kembridže dėl kaltinimų rasizmu baigėsi 2024 metais, paskelbė teiginių apie J. Arday.

Tarp jų buvo tai, kad dalis J. Arday daktaro disertacijos buvo nukopijuota iš kitų darbų.

Laikraščiai „The Times“, „The Guardian“ ir „The Telegraph“ pastarosiomis savaitėmis paskelbė tiriamųjų straipsnių apie J. Arday akademinį darbą ir asmeninį gyvenimą.

Kai kurie jo teigti pasiekimai, įskaitant tai, kad kartą per 35 dienas nubėgo 30 maratonų ir surinko milijonus labdarai, buvo užginčyti.

Autizmu sirgęs J. Arday teigė, kad iki 11 metų nekalbėjo, o skaityti ir rašyti išmoko tik būdamas 18 metų, kol galiausiai, sulaukęs 37 metų, tapo Kembridžo profesoriumi.

Šio mėnesio pradžioje interviu laikraščiui „The Times“ J. Arday prisipažino padaręs akademinių „klaidų“, tačiau teigė, kad yra neteisingai „vaizduojamas kaip melagis ir fantazuotojas“.

Jis pridūrė, kad kai kurios klaidos jo ankstyvuosiuose akademiniuose darbuose atsirado dėl autizmo, nes norėdamas suprasti informaciją jis rėmėsi medžiagos imitavimu.

Pažymėjęs, kad J. Arday vaikystėje buvo diagnozuota negalia, įskaitant kalbos raidos atsilikimą ir mokymosi skirtumus, S. Baronas-Cohenas pabrėžė, kad vyras buvo „pažeidžiamas“ ir nusipelnė „apsaugos bei paramos“.