Valdonė Rudenkienė/Tie2.lt

Kai prieš ketverius metus, kai ,,OpenAI” pasauliui oficialiai pristatė pokalbių programėlę ,,ChatGPT”, vargu, ar kas tikėjosi, kad šiandien dirbtinio intelekto įrankiai taps tokiu pat kasdienybėje normaliu reiškiniu kaip kažkada internetas ar informacinės paieškos sistemos (pavyzdžiui, Google). Per trumpą laiką dirbtinis intelektas tapo ir kasdieniu verslo įrankiu. Įmonės naudoja dirbtinio intelekto sprendimus tekstams rengti, reklamai kurti, klientų klausimams atsakyti, vaizdams ir vaizdo įrašams generuoti, duomenims analizuoti bei įvairiems procesams automatizuoti.

Visgi ypač sparčiai tobulėjanti dirbtinio intelekto technologija jau seniai kelia galvos skausmą vyriausybinėms institucijoms, kaip ją reguliuoti. Ir ar apskritai, ar įmanoma ją sureguliuoti?

Šiandien dirbtinio intelekto reguliacinis teisinis laukas rodo, kad ES mastu stengiamasi reguliuoti bent tiek, kad būtų išlaikyti pagrindiniai skaidrumo principai. Tad kartu su augančiu dirbtinio intelekto naudojimu keičiasi ir teisinė aplinka. Nors Dirbtinio intelekto (AI Act) aktas oficiailiai pristatytas dar pernai, tačiau nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. pradėta taikyti didelė dalis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto nuostatų, įskaitant svarbias skaidrumo taisykles. Todėl vienas dažniausių klausimų verslui – ar nuo šiol viską, kas sukurta naudojant dirbtinį intelektą, reikia žymėti? Vienareikšmiškai atsakyti negalima. Tačiau Dirbtinio intelekto aktas nenustato bendros taisyklės, pagal kurią kiekvienas dirbtinio intelekto įrankių parašytas tekstas, sugeneruota reklama ar paveikslėlis turėtų būti matomai pažymėti užrašu „Sukurta naudojant DI“. Reikalavimai priklauso nuo to, kokia dirbtinio intelekto sistema naudojama, kokiam tikslui ji naudojama ir koks turinys sukuriamas.

Dirbtinio intelekto sistemų teikėjams, pavyzdžiui, generatyvinio dirbtinio intelekto sistemų kūrėjams, taikoma pareiga užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sugeneruotas arba manipuliuotas tekstas, vaizdas, garsas ir vaizdo medžiaga būtų pažymėti mašininiu būdu nuskaitomu formatu ir būtų galima nustatyti jų dirbtinę kilmę, kiek tai techniškai įmanoma. Tai pirmiausia techninis reikalavimas, todėl jis nebūtinai reiškia žmogui matomą užrašą „Sukurta su DI“.

Įmonėms, kurios dirbtinį intelektą naudoja straipsniams ir kitam tekstiniam turiniui rengti, aktuali dar viena taisyklė. Dirbtinio intelekto aktas numato atskleidimo reikalavimą dirbtinio intelekto sugeneruotam ar manipuliuotam tekstui, kuris publikuojamas siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais. Tačiau yra svarbi išimtis: jeigu turinys peržiūrėtas žmogaus arba jam pritaikyta redakcinė kontrolė ir fizinis ar juridinis asmuo prisiima redakcinę atsakomybę už publikaciją, pagal šią dirbtinio intelekto nuostatą dirbtinio intelekto naudojimo atskleisti nereikia. Tai reiškia, kad įmonė gali pasitelkti generatyvinio dirbtinio intelkto įrankius rengdama straipsnio juodraštį, tačiau atsakingam darbuotojui patikrinus faktus, pakoregavus turinį ir įmonei prisiėmus atsakomybę už galutinę publikaciją, vien dėl dirbtinio intelekto naudojimo straipsnio kūrimui nebūtina žymėti kaip sukurto dirbtiniu intelektu.

Naujos taisyklės aktualios ir pokalbių robotams bei virtualiems dirbtinio intelekto konsultantams. Jeigu dirbtinio intelekto sistema skirta tiesiogiai bendrauti su žmogumi, žmogus turi būti informuotas, kad bendrauja su dirbtiniu intelektu, nebent tai akivaizdu iš aplinkybių. Tai ypač aktualu elektroninėms parduotuvėms, klientų aptarnavimo sistemoms, dirbtinio intelekto pardavimo konsultantams ir virtualiems asistentams. Pavyzdžiui, pokalbio pradžioje galima aiškiai nurodyti: „Sveiki! Esu virtualus DI asistentas. Galiu padėti atsakyti į jūsų klausimus.“ Įmonė neturėtų sudaryti klaidingo įspūdžio, kad klientas bendrauja su žmogumi, jei iš tikrųjų jam atsako dirbtinis intelektas.

Daug klausimų kyla ir dėl generatyvinio dirbtinio intelekto sukurtų nuotraukų, vaizdo įrašų bei balso įrašų. Kiekvienos dirbtinio intelekto sugeneruotos reklaminės iliustracijos turbūt žymėti nebūtina vien dėl to, kad ji sukurta dirbtinio intelekto pagalba. Tačiau ypatingos taisyklės taikomos vadinamoms giluminėms klastotėms („deepfake“). Tai dirbtinio intelekto sugeneruotas arba manipuliuotas vaizdas, garsas ar vaizdo įrašas, primenantis realius žmones, objektus, vietas, subjektus ar įvykius ir galintis klaidingai pasirodyti autentiškas. Tokiais atvejais dirbtinį intelektą naudojantis subjektas turi atskleisti, kad turinys buvo dirbtinai sugeneruotas arba manipuliuotas. Tai ypač svarbu naudojant realių žmonių atvaizdus, dirbtinio intelekto atkurtus balsus ar kuriant vaizdo įrašus, kuriuose atrodo, kad žmogus sako arba daro tai, ko iš tikrųjų nesakė ar nedarė.

Dirbtinio intelekto aktas turi įtakos ir elektroninei prekybai bei reklamai. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas padėti klientui pasirinkti prekę, pateikti rekomendacijas, atsakyti į klausimus ar automatizuoti aptarnavimą. Pats tokių technologijų naudojimas nėra draudžiamas, tačiau turi būti laikomasi skaidrumo bei kitų galiojančių vartotojų apsaugos, reklamos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Todėl tai, kad tam tikrai dirbtiniu intelektu sukurtai reklamai nereikia specialios žymos, savaime nereiškia, kad reklamoje galima pateikti klaidinančią informaciją.

Dirbtinio intelekto aktas taip pat nustato ribas tam tikram dirbtinio intelekto naudojimui žmonių elgesiui paveikti. Draudžiamos tam tikros manipuliacinės ar apgaulingos dirbtinio intelekto technikos, kurios reikšmingai sutrikdo žmogaus gebėjimą priimti informacija pagrįstą sprendimą ir dėl to žmogus priima sprendimą, kurio kitu atveju nebūtų priėmęs, jei dėl to padaroma arba pagrįstai tikėtina reikšminga žala. Vis dėlto tai nereiškia, kad įprastos personalizuotos reklamos, prekių rekomendacijos ar dirbtinio intelekto naudojimas rinkodaroje apskritai yra draudžiami.

Svarbus reikalavimas taikomas ir darbuotojams, kurie savo darbe naudoja dirbtinį intelektą. Dirbtinio intelekto aktas numato dirbtinio intelekto raštingumo (angl. AI literacy) pareigą. Dirbtinio intelekto sistemų teikėjai ir jas diegiantys subjektai turi imtis priemonių, kad darbuotojai ir kiti jų vardu su dirbtinio intelekto sistemomis dirbantys asmenys turėtų pakankamą dirbtinio intelekto raštingumo lygį. Praktikoje įmonėms verta pasirūpinti, kad darbuotojai suprastų, kokius dirbtinio intelekto įrankius galima naudoti, kokios yra jų rizikos, kaip tikrinti dirbtinio intelekto pateiktą informaciją, kokios informacijos negalima įvesti į dirbtinio intelekto sistemas ir kada būtina žmogaus kontrolė. Beje, šis reikalavimas nėra naujas  – dirbtinio intelekto raštingumo nuostata taikoma jau nuo 2025 metų.

Atskiri reikalavimai ir apribojimai taikomi emocijų atpažinimo, biometrinio kategorizavimo bei aukštos rizikos dirbtinio intelekto sistemoms. Pavyzdžiui, tam tikros dirbtinio intelekto sistemos, naudojamos darbuotojų valdymo, įdarbinimo, švietimo, biometrikos, kritinės infrastruktūros ar kitose jautriose srityse, gali patekti į aukštos rizikos kategoriją ir joms taikomi gerokai griežtesni reikalavimai. Kai kuriems dirbtinio intelekto naudojimo būdams nustatyti ir tiesioginiai draudimai. Todėl įmonėms, naudojančioms dirbtinį intelektą ne tik tekstams ar rinkodarai, bet ir sprendimams apie darbuotojus, klientus ar kitus asmenis priimti, reikėtų atskirai įvertinti konkrečios sistemos teisinį statusą.

Taigi verslui svarbu žinoti, kur ir kaip dirbtinis intelektas naudojamas organizacijoje, užtikrinti darbuotojų kompetenciją, žmogaus atliekamą svarbaus turinio kontrolę, aiškią redakcinę atsakomybę ir tinkamai informuoti klientus tais atvejais, kai to reikalauja teisės aktai. Įmonėms taip pat verta turėti vidines dirbtinio intelekto naudojimo taisykles, kuriose būtų aiškiai nustatyta, kokius įrankius darbuotojai gali naudoti, kokią informaciją į juos galima kelti, kas turi patikrinti dirbtinio intelekto sukurtą turinį ir kokiais atvejais būtina informuoti klientus apie dirbtinio intelekto naudojimą.

Taigi nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. prasidėjęs naujas Dirbtinio intelekto akto taikymo etapas nereiškia, kad prie kiekvieno dirbtinio intelekto įrankių pagalba parašyto teksto ar dirbtinio intelekto sugeneruoto paveikslėlio reikia pridėti užrašą „Sukurta naudojant DI“. Naujosios taisyklės yra gerokai platesnės: jos apima skaidrumą, dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio atsekamumą, giluminių klastočių („deepfake“) atskleidimą, darbuotojų raštingumą ir specialius reikalavimus didesnę riziką keliančioms sistemoms. Svarbiausia suprasti, kokios taisyklės taikomos konkrečiam jo naudojimo būdui ir užtikrinti atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas