AFP-BNS
Trečiadienį investuotojų dėmesio centre vėl atsidūrė technologijų sektoriaus įmonių akcijos, kurios patyrė dar vieną smarkų smūgį dėl staigaus obligacijų palūkanų normų šuolio, kylančių naftos kainų, užsitęsiančios infliacijos ir blėstančių vilčių dėl susitarimo dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo.
Šis akcijų išpardavimas Azijoje atkartojo Volstrite fiksuotą tendenciją. Čia į dirbtinį intelektą ir lustų gamybą intensyviai investuojančių įmonių akcijos smarkiai atpigo po pastarąsias kelias savaites fiksuoto atsigavimo, kuris įvyko po katastrofiško liepos mėnesio.
Kadangi nėra jokių ženklų, kad Artimųjų Rytų krizė artėja prie pabaigos, nes JAV ir Irano pareigūnai užėmė tvirtas pozicijas ir atrodo pasirengę ilgai trunkančiam konfliktui, naftos kainos vėl kyla. O kylančios naftos kainos sustiprino infliacijos lūkesčius ir smarkiai padidino JAV vyriausybės obligacijų palūkanas.
Antradienį 30 metų JAV iždo obligacijų palūkanų norma pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007 metų birželio, dar prieš pasaulinę finansų krizę, o 10 metų obligacijų palūkanų normos yra aukštesnės nei prieš pirmuosius JAV ir Izraelio smūgius Iranui vasario pabaigoje.
Augantis JAV vyriausybės skolinimasis ir gausus įmonių obligacijų išleidimas dar labiau paskatino palūkanų normų augimą.
„Su dirbtiniu intelektu susijusių įmonių, kurių skolinimosi lygis padidėjo, akcijos dabar, rodos, jautriau reaguoja į ilgesnio laikotarpio obligacijų palūkanų normų kilimą“, – sakė „National Australia Bank“ atstovas Rodrigo Catrilis (Rodrigas Kastrilis).
JAV technologijų ir lustų gamybos milžinių, įskaitant „Nvidia“, „Intel“, „Micron“ ir „Broadcom“, akcijos smarkiai atpigo, dėl ko „Nasdaq“ ir „S&P 500“ indeksai antradienį smuko žemyn.
Trečiadienį Seulo biržos indeksas KOSPI, kuris buvo su dirbtiniu intelektu susijusių įmonių akcijų brangimo simbolis, prarado daugiau nei penkis procentus, o lustų gamybos milžinių „SK hynix“ ir „Samsung“ akcijos atpigo mažiausiai septyniais procentais.
Tokijo biržos indeksas prarado daugiau nei du procentus: „Kioxia“ akcijos atpigo apie 10 proc., o investicijų milžinui „SoftBank“ sekėsi šiek tiek geriau.
Šanchajaus, Taipėjaus ir Manilos biržų indeksai smuko daugiau nei vienu procentu, o nuostolių patyrė ir Honkongas, Sidnėjus, Singapūras bei Džakarta.
Abiejų pagrindinių naftos rūšių kainos trečiadienį pakilo daugiau nei vienu procentu, o „Brent“ kaina svyruoja ties maždaug 92 JAV dolerių už barelį riba, nes galimybės pasiekti susitarimą Artimuosiuose Rytuose sumažėjo po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad nepratęs 60 dienų paliaubų.
„Brent“ naftos kaina padidėjo 1 proc. iki 91,92 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta pabrango 1 proc. iki 85,82 JAV dolerio už barelį.
