BNS
Neryje įdiegta vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo į taršą sistema – trys plūduriuojančios monitoringo stotelės upėje realiuoju laiku fiksuos vandens parametrų pokyčius, pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė.
Taip pat greitesniam avarijų ar kitų taršos atvejų suvaldymui įrengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms pritvirtinti, be oficialių maudyklų nustatyta 12 papildomų mikrobiologinių tyrimų vietų, kuriose sezono metu bus vertinama vandens kokybė.
Pasak savivaldybės, visų stebėsenos priemonių duomenys sujungiami į bendrą sistemą, leidžiančią operatyviau pastebėti galimą taršą ir pagal iš anksto nustatytą algoritmą į ją reaguoti.
„Neris yra viena svarbiausių Vilniaus gamtinių arterijų – ji reikšminga miesto ekosistemai, žmonių poilsiui ir gyvenimo kokybei, todėl jos apsauga turi būti vertinama taip pat rimtai kaip ir kitų strategiškai svarbių miesto objektų“, – teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
„Taršos grėsmės yra realios – jos gali kilti tiek už Vilniaus ribų, tiek pačiame mieste. Neris atiteka iš Baltarusijos, kur jos vanduo naudojamas Astravo atominei elektrinei aušinti ir Minsko aprūpinimui, o vietoje turime vertinti taršą liūčių metu ar galimas avarijas. Nauja sistema leidžia vandens pokyčius stebėti realiuoju laiku, automatiškai įspėti atsakingas tarnybas ir greičiau suvaldyti padarinius“, – pabrėžė jis.
Kaip teigiama pranešime, pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas stotelėse bus matuojamas vandens pH, deguonies saturacija, naftos produktų kiekis ir vandens temperatūra. Jose taip pat įrengta GPS įranga, integruotos saulės baterijos, įranga pritaikyta veikti upėje, yra atspari nešmenims.
Nustačius, kad tam tikri vandens rodikliai nustatytą laiką viršija numatytas ribas, sistemoje dispečeriui automatiškai bus pateikiamas perspėjimas, pakitusi reikšmė pažymima raudonai ir nurodomi tolesni veiksmai.
Anot savivaldybės, taip siekiama sutrumpinti laiką nuo galimo taršos atvejo užfiksavimo iki reagavimo į jį, naujoji sistema apims Neries atkarpą nuo Turniškių hidroelektrinės iki Grigiškių.
Tuo metu greitesniam reagavimui į taršos incidentus keturiose Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos numatytose vietose įrengti boninių užtvarų tvirtinimo poliai.
Savivaldybės teigimu, iki šiol plaukiojančių užtvarų įrengimas iki teršalų surinkimo pradžios galėjo užtrukti ilgiau nei dvi valandas. Apytikriam Neries tėkmės greičiui siekiant apie 7 km/val., per tokį laiką teršalai gali nukeliauti didelį atstumą, kauptis upės vingiuose ir ant pakrančių augalijos, todėl iš anksto įrengtos užtvarų tvirtinimo vietos leidžia sutrumpinti pasirengimą ir greičiau pradėti teršalų lokalizavimo bei surinkimo darbus.
Be kita ko, papildomai tiriama dar 12 vilniečių dažnai lankomų ir maudynėms naudojamų Neries vietų – jose sezono metu vertinama vandens kokybė žmogaus sveikatos požiūriu. Savivaldybės duomenimis, iki 2025 metų mikrobiologiniai tyrimai apėmė keturias oficialias maudyklų vietas.
Su NVSC suderintose vietose mėginiai bus imami kartu su oficialių paplūdimių patikromis – kartą per dvi savaites, o nustačius taršą – kas savaitę.
