AFP-BNS

Vašingtonui siekiant mažinti savo priklausomybę nuo importo dronų pramonėje, kurioje dominuoja Kinija, ketvirtadienį įsigaliojo nauji iki 100 proc. dydžio JAV muitai dronams ir tam tikriems jų komponentams.

Baltiesiems rūmams atkreipus dėmesį į „grėsmę nacionaliniam saugumui, kurią kelia dronų ir jų komponentų importas“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) rugpjūtį pasirašė įsaką, kuriuo nustatomi šie muitai.

Šiuo įsaku taip pat siekiama stiprinti vidaus tiekimo grandines.

Dronams, kurių pakilimo svoris viršija 25 kilogramus, taip pat tiems, kurie turi šilumines kameras ir prijungimo stoteles, taikomas 100 proc. dydžio muitas.

Mažesniems dronams taikomas 25 proc. dydžio muitas.

Kai kuriems „ne itin jautriems“ dronų komponentams taip pat bus taikomi muitai, tačiau jie įsigalios tik kitų metų vasario 9 dieną.

D. Trumpui paskelbus apie šiuos muitus, Kinija netrukus pareiškė jiems prieštaraujanti ir paragino Vašingtoną juos atšaukti.

Prekybos ministerijos atstovas tuomet teigė, kad šie muitai „sutrikdys pasaulinę dronų tiekimo grandinę ir dar labiau pakenks sąžiningai bei konkurencingai rinkos aplinkai“.

Atstovas pareiškė, kad Kinija tvirtai prieštarauja šiam žingsniui.

Kelių tyrimų duomenimis, 2006 metais įkurta Kinijos bendrovė DJI pastaraisiais metais užėmė daugiau nei du trečdalius pasaulinės dronų rinkos.

Tačiau DJI nuo 2022 metų yra įtraukta į JAV sąrašą Kinijos įmonių, susijusių su šalies kariuomene, todėl jai taikomi apribojimai dėl prieigos prie JAV technologijų.

DJI ginčija savo įtraukimą į šį sąrašą.