AFP-BNS

Europos žvalgybos vadovai baiminasi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą vis labiau persikelia į Senojo žemyno teritoriją, bet Kyjivo sąjungininkams Vakaruose sunkiai sekasi rasti atsakomųjų priemonių, kurios sustabdytų Maskvos vykdomas hibridines atakas.

Danijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija aktyviai rengia sabotažo operacijas prieš šalies gynybos pramonę.

O retai viešumoje kalbanti Prancūzijos vidaus žvalgybos vadovė praėjusią savaitę verslo forumo metu pareiškė, kad rugpjūčio mėnesį Vokietijos oro uoste aptiktas dronas su sprogmenimis yra signalas, jog taikiniu gali tapti ir Prancūzijos įmonės.

„Turime prisitaikyti“, – diskusijoje, pavadintoje „Ar esame pasirengę susidurti su karu?“, sakė Prancūzijos vidaus saugumo generalinio direktorato (DGSI) vadovė Celine Berthon (Selin Berton).

Antradienį Berlynas apkaltino Maskvą dėl incidento Leipcigo oro uoste, kurį Europos Sąjunga (ES) pavadino turinčiu visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius. ES šalys išsikvietė Rusijos pasiuntinius ir svarsto galimybę įvesti naujas sankcijas.

Tačiau analitikai teigia, kad tradicinės priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti Rusiją, tokios kaip šnipų demaskavimas ir diplomatinis atsakas, iki šiol mažai ką pakeitė.

Londone dirbantis Rusijos saugumo tarnybų ekspertas Andrejus Soldatovas teigė, kad Vakarų įrankių rinkinys yra pasenęs.

„Turime susitaikyti su tuo, kad susiduriame su ilgu hibridiniu karu“, – sakė A. Soldatovas naujienų agentūrai AFP.

„Šiame kare neveiks Šaltojo karo metais sukurtos priemonės, o pastarąjį dešimtmetį plėtotos idėjos taip pat nebus veiksmingos“, – teigė jis, kaip pavyzdį paminėdamas netinkamo elgesio įvardijimą ir jo pasmerkimą.

Nuo pat 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivo sąjungininkai Europoje teigia susiduriantys su hibridinėmis atakomis, siejamomis su Rusija.

Šios atakos nesiekia atviro karo apibūdinimo, tačiau apima dronų skrydžius netoli jautrių objektų, oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas ir įtariamus sąmokslus nužudyti.

Rusija savo ruožtu neigia bet kokias sąsajas su šiais įvykiais.

„Mąstysenos pokyčiai“

Drono incidentas Leipcige pabrėžia akivaizdų taktikos, kurią Rusija yra pasirengusi taikyti NATO teritorijoje, eskalavimą tuo metu, kai JAV, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), tampa vis mažiau patikima transatlantinio aljanso partnere.

Kritikai teigia, kad Vokietijos reakcija buvo silpna.

Rusijoje gimęs, Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys Sergejus Lagodinskis pareiškė, kad Berlyno reakcija parodė, jog šalis „išsisėmė kalbant apie atsakomąsias priemones“.

„Jei sėdėčiau Kremliuje, tikriausiai lengviau atsikvėpčiau“, – sakė S. Lagodinskis.

Daugėjant atakų, Vakarų demokratijoms tampa vis sunkiau nuspręsti, kokias priemones naudoti atsakui, ypač kai operacijas vykdo trečiųjų šalių tarpininkai, dažnai, kaip įtariama, užverbuoti per nusikalstamus tinklus, kad būtų galima įtikinamai paneigti kaltę.

„Mes patys sau keliame šiuos klausimus, – AFP sakė Europos saugumo šaltinis. – Tačiau tai ir yra hibridiškumo iššūkis – atsakas yra sudėtingas.“

Rusijos saugumo tarnybų ekspertas A. Soldatovas teigė, kad šiuo atveju reikalingos „sisteminės pastangos gerinti keitimąsi informacija tarp Europos žvalgybos agentūrų, derinant tai su kruopščiu žvalgybos darbu“.

„Visa tai bus labai sudėtinga ir brangu, be to, prireiks mąstysenos pokyčių pačiose žvalgybos tarnybose“, – kalbėjo jis.

Rugpjūtį JAV Kongreso tyrimų tarnyba nurodė, kad Rusijos žvalgybos agentūros demonstravo „lankstumą vykdydamos šias atakas ir prisitaikydamos prie Europos atsako“, įskaitant ir sugriežtintą žvalgybos priežiūrą.

„Jos vykdo agresyvesnes operacijas, kurios kelia didesnę riziką būti atskleistoms“, – teigiama pranešime.

„Masinių aukų rizika“

21 ES sankcijų paketas padarė žalos Rusijos ekonomikai, tačiau analitikai teigia, kad jų atgrasomasis poveikis iki šiol yra ribotas.

Griežtesnio požiūrio šalininkai teigia, kad Vakarai privalo turėti drąsos padidinti ekonominį ir saugumo spaudimą.

„Jei norime nugalėti šiame hibridiniame kare, turime būti pasirengę terorizuoti Kremlių, lygiai taip pat, kaip jis siekia terorizuoti mus“, – nuomonės straipsnyje laikraščiui „Le Monde“ rašė prancūzų istorikas Antoine’as Arjakovsky (Antuanas Aržakovskis).

Jo teigimu, Europos vyriausybės turėtų ne tik nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, bet ir „atsakyti tuo pačiu į Rusijos atakas“.

Vakarų šalys iki šiol vengė daryti papildomą spaudimą branduolinį ginklą turinčiai Rusijai, baimindamosi dar labiau išprovokuoti Kremlių ir sukelti atviro konflikto riziką.

Berlyne įsikūrusio „Carnegie Russia Eurasia Center“ direktorius Aleksandras Gabujevas teigė, kad Europai teks rasti griežtesnį būdą atsakyti, tačiau perspėjo apie kylančią riziką.

Pasak jo, kitaip nei branduolinėje srityje, kur taisyklės buvo plačiai suprantamos nuo Šaltojo karo laikų, hibridinio karo eskalacija yra „iš esmės neapibrėžta“.

„Nėra suderintos sistemos, reglamentuojančios eskalaciją, o tai didina masinių aukų riziką, – sakė A. Gabujevas. – Visgi šiuo metu dauguma šalių tikriausiai apsiribos sankcijomis ir parama Ukrainai.“