FP-BNS
Pirmadienį technologijų įmonių akcijų vertė smarkiai smuko po to, kai dirbtinio intelekto (DI) bumo priešakyje esančių technologijų bendrovių vadovai pritarė raginimams sulėtinti šio sektoriaus plėtrą reaguojant į įspėjimus, kad tai gali kelti grėsmę žmonijai.
Akcijų rinkos nuostolius dar labiau padidino dar vienas naftos kainų šuolis po to, kai Saudo Arabija uždarė svarbų naftotiekį, o naujausi JAV infliacijos duomenys beveik nesumažino lūkesčių, kad šalies centrinis bankas (FED) šią savaitę padidins palūkanų normas.
Pirmadienį Azijoje daugiausia pinga lustų gamintojų akcijos po to, kai JAV DI bendrovės „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei (Darijus Amodėjus) šeštadienį paragino DI įmones riboti plėtrą – arba suderinti technologijos plėtros sulėtinimą – siekiant geriau suprasti kylančius pavojus. Vienas iš pagrindinių jo susirūpinimų – vadinamasis „rekursyvus savęs tobulinimas“, kai DI gali sukurti savo pačios naują kartą.
„Jei nebus kontroliuojamas, DI gali pranokti mūsų gebėjimą suprasti ir valdyti šias sistemas, todėl, jei apskritai bus to siekiama, tai turi būti daroma labai atsargiai“, – rašė D. Amodei.
Jo pagrindiniai konkurentai – „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas (Semas Altmanas) ir „xAI“ vadovas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) – viešai jį parėmė. E. Muskas pareiškė: „Dario yra teisus“.
Tokie pareiškimai pasirodė po to, kai vienas DI tyrėjas atsistatydino iš „Anthropic“ dėl baimės, kad žmonės gali prarasti šios technologijos kontrolę.
Kitas tyrėjas, kuris neatsistatydino, viešai pareiškė, kad „mes tikrai nuoširdžiai tikime, jog DI gali išžudyti visus žmones“, ir kad, jo nuomone, tikimybė, jog tai įvyks, yra didesnė nei „10 proc. per artimiausią dešimtmetį“.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išreiškė nepritarimą šiems teiginiams, o Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas (Maikas Džonsonas) pareiškė, kad „mums nereikia, kad dabar visi panikuotų“, prekiautojai pirmadienį išparduoda savo technologijų sektoriaus akcijas.
Tokijo biržoje kotiruojamos investicijų technologijų srityje milžinės „SoftBank“ akcijų vertė smuko daugiau nei 12 proc., lustų gamintoja „Kioxia“ neteko daugiau nei 7 proc., o „Advantest“ – daugiau nei dviejų procentų.
Seulo biržoje „SK hynix“ ir „Samsung“ akcijų vertė taip pat smarkiai nukrito. Seulo biržos indeksas KOSPI taip pat patyrė didžiausių nuostolių. Smuktelėjo ir Tokijo, Honkongo, Šanchajaus, Taipėjaus ir Manilos biržų indeksai.
Tuo metu Sidnėjuje, Singapūre ir Velingtone buvo užfiksuotas kilimas.
Akcijų išpardavimą taip pat skatina lūkesčiai, kad trečiadienį FED padidins skolinimosi išlaidas, bandydamas kovoti su užsispyrusiai aukšta infliacija, kuri, kaip parodė praėjusios savaitės duomenys, gerokai viršija centrinio banko nustatytą 2 proc. tikslinę ribą.
Tikimybė, kad infliacija artimiausiu metu sumažės, yra nedidelė dėl krizės Artimuosiuose Rytuose, nes naftos kainos laikosi gerokai virš 100 JAV dolerių už barelį ribos. Abiejų pagrindinių naftos rūšių kainos pirmadienį šoktelėjo daugiau nei dviem procentais po to, kai Rijadas uždarė Rytų–Vakarų naftotiekį dėl Jemeno husių sukilėlių dronų atakų, o Hormuzo sąsiauryje buvo apgadintas prekybinis laivas.
„Brent“ naftos kaina padidėjo 2,2 proc. iki 106,93 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta pabrango 2,3 proc. iki 102,30 JAV dolerio už barelį.
Husiai stiprina savo įtaką Bab al Mandebo sąsiauryje – svarbiame laivybos koridoriuje, jungiančiame Europą ir Aziją, kuris naudojamas kaip alternatyva Hormuzo sąsiauriui.
