BNS
Praėjusią savaitę dėl pabrangusių gamtinių dujų Europoje ir sumažėjusių prekybinių pajėgumų tarp Baltijos šalių ir Švedijos Lietuvoje elektros kaina augo trečdaliu.
Rugsėjo 7–13 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 35 proc. iki 114 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 63 eurai.
„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad nuo praėjusio trečiadienio prasidėjęs „NordBalt“ jungties remontas sumažino prekybinius pajėgumus, o gamtinių dujų kaina Europoje siekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų gruodžio.
„Baltijos šalių kainų augimas vyko platesniame regioniniame kontekste. Reikšmingą įtaką regione darė išaugusios dujų kainos ir aukštesnis kainų lygis Centrinėje Europoje“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 1 proc. ir siekė 258 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 96 proc. poreikio, jos pagamino 248 GWh – 4 proc. daugiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 6 proc. iki 128 GWh, saulės – augo 21 proc. iki 75 GWh. Hidroelektrinės pagamino 23 GWh, šiluminės jėgainės – 9 GWh, o kitos elektrinės – 14 gigavatvalandžių.
Vėjo elektrinės gamino 52 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės – 30 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 3 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Elektros importas sumažėjo 16 proc. ir siekė 57 GWh: 19 proc. importuota iš Švedijos, 73 proc. – iš Latvijos, 8 proc. – iš Lenkijos. Eksportas sumažėjo 16 proc. iki 43 GWh: 57 proc. – į Lenkiją, 29 proc. – į Latviją, o likę 14 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 71 proc. Lenkijos kryptimi ir 17 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 15 proc. Švedijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi.
