AFP-BNS
Švedijos rinkimų administracija antradienį pranešė, kad savaitgalį įvykusių rinkimų rezultatų skaičiavimas tikriausiai nebus baigtas iki rugsėjo 17 dienos.
Po sekmadienio balsavimo suskaičiavus daugiau nei 90 proc. balsų buvo paskelbta, kad kairioji opozicija nedidele persvara pirmauja.
Rinkimų administracija nurodė, kad tikisi neįprastai daug balsų, kurie dėl įvairių priežasčių rinkimų naktį nepasiekė paskirties vietos, pavyzdžiui, užsienyje atiduotų balsų.
Šių balsų skaičiavimas paprastai atliekamas trečiadienį po rinkimų.
„Šiais metais tikimės didesnio balsų skaičiaus nei per ankstesnius rinkimus. Kol kas negalime žinoti tikslaus skaičiaus, bet manome, kad šių metų rinkimuose bus beveik 300 tūkst. balsų“, – sakė Švedijos rinkimų administracijos generalinė sekretorė Anna Nyqvist (Ana Niukvist).
Pasak jos, tai reiškia, jog balsų skaičiavimas keliose savivaldybėse tikriausiai užtruks ilgiau nei įprastai ir iki ketvirtadienio nebus „atnaujinto preliminaraus parlamento rinkimų rezultato“.
Švedijoje visus balsus taip pat automatiškai perskaičiuoja regioninės apygardų administracinės tarybos, kurios nustato galutinį rezultatą. Šis procesas paprastai trunka savaitę.
Suskaičiavus apie 95 proc. balsų paaiškėjo, kad abu blokus skiria tik apie 33 tūkst. balsų.
Keturios opozicinės partijos, vadovaujamos socialdemokratų lyderės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson), 349 vietų parlamente turėjo daugumą ir trijų vietų persvarą prieš ministro pirmininko Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) dešiniųjų aljansą, kuriam priklauso antiimigracinė „Švedijos demokratų“ partija.
Tačiau jos partija – kuri didžiąją XX amžiaus dalį valdė šią Skandinavijos šalį ir tebėra didžiausia joje – taip pat, regis, artėjo prie blogiausio savo rezultato per daugiau nei šimtmetį. Kol kas ši partija turi 28,1 proc. balsų.
M. Andersson ir kadenciją baigiantis ministras pirmininkas U. Kristerssonas, kurio Nuosaikiųjų partija turi 19,9 proc. suskaičiuotų balsų, sakė norintys išnagrinėti koalicijos galimybes, kad užsitikrintų valdžią.
Nors kairieji išlaikė nedidelę persvarą, tikimasi, kad bloko laukia keblios derybos dėl vyriausybės formavimo – jam reikės įveikti didelius nesutarimus tarp liberalios Centro partijos ir socialistinės Kairiųjų partijos. Derybos, kaip tikimasi, užtruks kelias savaites.
Parlamentas balsuoti dėl naujojo ministro pirmininko gali anksčiausiai rugsėjo 29 dieną.
Po 2022 metų rinkimų vyriausybei suformuoti prireikė 37 dienų – daug mažiau nei 134 dienos 2018 metais.
