AFP-BNS

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino didelės apimties naujas sankcijas, skirtas paspausti Rusiją dėl jos karo prieš Ukrainą.

Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pasirašyti.

Respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai priėmė paketą 262 balsais „už“ ir 159 balsais „prieš“, taip uždegdami galutinę Kongreso žalią šviesą svarbiausiam JAV įstatymų leidžiamosios valdžios bandymui paspausti Maskvą nuo D. Trumpo sugrįžimo į valdžią antrai kadencijai.

D. Trumpas pareiškė, kad pasirašys šią priemonę, kuriai praėjusį mėnesį 86 balsais „už“ ir 11 balsų „prieš“ pritarė Senatas.

Teisės aktas yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš Maskvos vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.

Jis taip pat suteikia D. Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, tarp kurių gali būti Kinija ir Indija, siekiant sumažinti pajamas, kuriomis finansuojamas Maskvos karas.

Tačiau šie platūs įgaliojimai dėl muitų sukėlė neįprastą skilimą tarp demokratų, kurie didžiąja dalimi palaiko Ukrainą, bet priešinasi tam, kad D. Trumpui būtų suteikti didesni įgaliojimai prekybos srityje.

Įtakingiausias Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto demokratas Gregory Meeksas (Gregoris Miksas) sakė, kad įstatymo projektas „turi didelių trūkumų“.

„Baltųjų rūmų teisininkai parengė dabartinį tekstą siekdami maksimaliai padidinti prezidento Trumpo įgaliojimus įvesti naujus importo mokesčius amerikiečiams ir sumažinti bet kokią prievolę realiai įvesti naujas sankcijas Rusijai ar jos rėmėjams“, – sakė jis.

G. Meeksas teigė, kad palaikytų šį teisės aktą, jei būtų pašalintos nuostatos dėl antrinių muitų, tačiau respublikonai atmetė pataisas, kuriomis siekta jas susiaurinti.

Spaudimas V. Putinui

Nepaisant to, dešimtys demokratų parėmė šią priemonę, atsverdami nedidelės dalies respublikonų, nepritarusių sankcijoms dėl laisvosios rinkos ar nesikišimo priežasčių, pasipriešinimą.

Šalininkai teigia, kad reikalingas didesnis ekonominis spaudimas, nes Rusijos plataus masto invazija tęsiasi jau penktus metus, o taikos susitarimo nematyti.

Atstovų Rūmų balsavimą palankiai įvertino proukrainietiški aktyvistai, atkreipę dėmesį į besitęsiančias Rusijos atakas, įskaitant trečiadienį surengtus dronų smūgius civiliniam transportui Ukrainos pietuose, per kuriuos, Kyjivo pareigūnų teigimu, žuvo penki žmonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Kongresą priimti sankcijų paketą, sakydamas, kad reikia didesnio spaudimo norint priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo.

„Taigi dabar (Vladimiras) Putinas kas mėnesį praranda 30 tūkst. savo karių (…). Tai dideli nuostoliai, bet jis nenori nutraukti šio karo“, – liepą lankydamasis Vašingtone, kur susitiko su D. Trumpu, sakė V. Zelenskis.

„Taigi dabar iniciatyva (yra) ne Putino rankose“, – teigė jis.

Indija ketvirtadienį pareiškė, kad ir toliau pirks naftą, „diversifikuodama tiekimo šaltinius ir atsižvelgdama į kintančią rinkos dinamiką“.

Maskva yra viena svarbiausių Naujojo Delio strateginių partnerių ir karinės įrangos tiekėjų.

Minimas įstatymo projektas taip pat yra nukreiptas prieš įmones ir užsienio subjektus, remiančius Rusijos kariuomenę, be to, juo išplečiamos sankcijos Iranui.

D. Trumpas paprastai mieliau išlaikydavo sankcijų ir muitų kontrolę, o ne leisdavo Kongresui diktuoti politiką; iš dalies dėl to ši priemonė buvo atidėliojama ilgiau nei metus.

Jos rėmėjas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas), netikėtai miręs liepą, šį teisės aktą stūmė nuo 2025 metų balandžio.

Trečiadienio balsavimas įvyko prieš pat Atstovų Rūmų įstatymų leidėjams išvykstant iš Vašingtono dalyvauti kampanijoje prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.

„Kai įstatymo projektas bus greitai pasirašytas ir taps įstatymu, tikimės, kad griežtas JAV vykdymo užtikrinimas pagaliau nutrauks pinigų srautus į Kremliaus karo iždą“, – sakė Ukrainos energetikos lobistų grupės „Razom We Stand“ vykdomoji direktorė Svitlana Romanko.

„Kiekviena delsimo diena yra diena, kai mes Ukrainoje turime laidoti daugiau žmonių“, – sakė ji.