BNS
Vienas euras, investuotas į automobilių kelių tinklo remontą ir priežiūrą, valstybei sukuria apie 1,5–1,7 euro ekonominės naudos, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas.
Anot jo, per metus valstybinės reikšmės keliams skiriami vidutiniškai 392 mln. eurų šalies ekonomikai sukuria apie 581 mln. eurų naudos, o iš jų beveik 75 mln. eurų mokesčiais grįžta į valstybės biudžetą.
„Mes vertinome labai konservatyviai. Reikia taip pat pripažinti, kad modeliavimas yra atliekamas trijų bent scenarijų – realistinis, optimistinis, pesimistinis – bei koreguojant prielaidas. Ką aš pristatau, yra pats konservatyviausias, pats pesimistiškiausias. Iš tikrųjų ta nauda imant geresnius scenarijus yra didesnė – tas rėžis nuo 1,48 iki 1,7 euro“, – tyrimo pristatymo renginyje antradienį sakė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkas Andrius Jaržemskis.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžė, kad kelių atnaujinimo tempas yra per mažas.
„Tempas, kuriuo šiandien atnaujiname kelius, yra niekaip nepateisinamas. 21 tūkst. kilometrų kelių – tai yra toks tinklas, kokį mes turime Lietuvoje. Tyrimo duomenys labai aiškiai susumavo ir rodo, kad vidutiniškai penkerių metų laikotarpyje per metus sugebame atnaujinti 300 kilometrų. Tai reiškia, kad atnaujiname tik 1,5 proc. tinklo. Tokiu tempu visam tinklui atnaujinti (…) mums reikėtų maždaug 66 metų“, – renginyje sakė Š. Frolenko.
Jis taip pat teigė, kad dėl nekokybiškų kelių nuostolių patiria tiek valstybė, tiek gyventojai.
„Nekokybiškas kelias kelia eksploatavimo išlaidas ir jos krenta kiekvienam automobilio vairuotojui, nekokybiškas kelias galiausiai reiškia didesnes laiko sąnaudas tiek nuvykti fiziniam asmeniui kažkur, tiek ir verslui nuvežti prekes ar atlikti kažkokias paslaugas. Visos šitos kainos iš tikro sudėjus yra nemažos ir tikrai galima sakyti, kad netinkama kelių būklė nėra sutaupymas, o yra tikrai didžiuliai nuostoliai tiek valstybei, tiek žmonėms“, – kalbėjo „Lietuvos kelių“ vadovas.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pabrėžė, kad geros kokybės keliai leidžia lengviau pritraukti investuotojų.
„Jeigu Lietuvos teritorijoje, ypač pasienio regionuose, kur ir taip mes matome didesnį gyventojų netekimą, ir ten turim blogesnę kelių infrastruktūrą, tai pritraukti investicijas, daryti kokybišką regioninę politiką tikrai yra labai sudėtinga. Pirmas klausimas, kurį kelia investuotojai, yra gyventojai, antras – keliai. Keliai, elektra ir kiti dalykai. Be šitų komponenčių turėti kokybišką regioninę politiką, ypač pasienio savivaldybėse, yra labai sudėtinga“, – aiškino A. Klišonis.
Š. Frolenko teigimu, reikia didinti finansavimą keliams, o finansavimo didinimo strategija turi būti nuosekli ir aiški.
„Mes turime turėti siekį artimiausiame penkerių metų laikotarpyje turėti ne 200, bet 400, 500 kilometrų (atnaujintų kelių per metus – BNS). (…) Rangovai yra pasiruošę toms apimtims, bet labai svarbu nuoseklumas, kad tai nebūtų vieni išskirtiniai metai, kai mes turime labai daug darbo, ir tada kainos pradeda kilti, todėl sektorius būna nepasiruošęs. Turi būti nuosekli, aiški finansavimo didinimo strategija“, – kalbėjo jis.
Tyrimo duomenimis, 2021-2025 metais investicijos į kelių infrastruktūrą kasmet palaikė apie 8,9 tūkst. darbo vietų skaičiuojant viso etato ekvivalentu.
Tyrime atskirai vertintas ir poveikis gyventojams. Visos vertintos socioekonominės naudos per vienerius metus siekia apie 12,6 mln. eurų, o nauda pasireiškia 25 metus. Didžiausią jų dalį – apie 8,7 mln. eurų – sudaro mažesnės transporto priemonių naudojimo sąnaudos, dar apie 2,9 mln. eurų sutaupoma dėl trumpesnio kelionės laiko.
Tyrimo autoriai vertino pastarųjų penkerių metų investicijas į valstybinės reikšmės Lietuvos kelių tinklą. Per šį laiką kasmet buvo atnaujinama vidutiniškai apie 300 kilometrų kelių, o didžioji dalis darbų teko jau asfaltuotiems keliams.
