Karolis Rudenka

Lietuvos ekonomika 2026 metais auga, atlyginimai didėja dviženkliu tempu, o vidutinis darbuotojas į rankas gauna beveik 1 600 eurų. Iš pirmo žvilgsnio – kone idealus ekonominis paveikslas. Tačiau kartu Lietuva vėl atsidūrė tarp didžiausią infliaciją turinčių Europos Sąjungos valstybių. Tad ar didesnis atlyginimas iš tikrųjų reiškia, kad gyvename geriau?

Atsakymas – taip, bet su svarbia išlyga. Statistiškai vidutinio Lietuvos darbuotojo perkamoji galia šiemet didėja. Tačiau gerokai lėčiau, nei auga skaičius jo algalapyje.

Alga perkopė 2 600 eurų.

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 2 628,2 euro prieš mokesčius ir 1 594,9 euro į rankas. Per metus bruto atlyginimas padidėjo 10,1 proc., o neto – 9,1 proc. Viešajame sektoriuje atlyginimai augo dar sparčiau – 11,3 proc. prieš mokesčius, privačiame sektoriuje – 9,6 proc. Tokie skaičiai reikštų labai spartų gyvenimo lygio kilimą, jeigu kainos stovėtų vietoje. Tačiau jos nestovi. Rugpjūtį Lietuvoje metinė infliacija pagal su kitomis ES valstybėmis palyginamą suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 5,6 proc. Pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą – net 6,1 proc. Vidutinė metinė infliacija tuo metu sudarė atitinkamai 4,3 ir 4,6 proc. Dar daugiau – pagal „Eurostat“ duomenis rugpjūtį Lietuvoje fiksuota antra didžiausia infliacija visoje Europos Sąjungoje. Didesnė ji buvo tik Rumunijoje – 6,3 proc. Euro zonos vidurkis tuo metu siekė 3,2 proc. Taigi algos didėja sparčiai, bet nemažą jų augimo dalį pasiima kainos.

Kiek iš tiesų praturtėjome?

Ekonomistams svarbu ne vien nominalus atlyginimas – tai yra eurų skaičius banko sąskaitoje. Daug svarbiau, kiek už tuos eurus galima nusipirkti. Tai parodo realusis darbo užmokestis – atlyginimo pokytis jau įvertinus kainų augimą. Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, 2026 m. antrąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 3,4 proc. didesnis nei prieš metus. Viešajame sektoriuje jis padidėjo 4,6 proc., privačiame – 3 proc. Vadinasi, statistinis atsakymas į klausimą, ar lietuviai tapo turtingesni, šiuo metu būtų – taip. Tačiau skirtumas tarp 10,1 proc. atlyginimo padidėjimo ir 3,4 proc. realaus darbo užmokesčio augimo yra labai svarbus. Žmogus algalapyje mato dešimtadaliu didesnį atlyginimą, tačiau realiai jo galimybės vartoti padidėjo vos keliais procentais. Ir net šie 3,4 proc. yra vidurkis.

Kodėl didesnės algos nebūtinai jaučiamos?

Tarkime, žmogus prieš metus į rankas gaudavo 1 500 eurų, o jo atlyginimas padidėjo 9 proc. Dabar jis gauna maždaug 1 635 eurus – 135 eurais daugiau. Atrodytų, nemažas skirtumas. Tačiau jei jo asmeninis vartojimo krepšelis per tą laiką pabrango maždaug 6 proc., tokio paties gyvenimo būdo, kuris prieš metus kainavo 1 500 eurų, išlaikymas dabar kainuotų apie 1 590 eurų. Realus pagerėjimas tokiu supaprastintu pavyzdžiu liktų maždaug 45 eurai per mėnesį. Todėl žmogaus pojūtis, kad „alga pakilo, bet daugiau pinigų neliko“, nebūtinai prieštarauja oficialiai statistikai. Be to, oficiali infliacija yra vidutinio vartotojo krepšelio kainų pokytis. Kiekvieno žmogaus asmeninė infliacija skiriasi. Tas, kuris daug važinėja automobiliu, šildo būstą ar didelę pajamų dalį skiria būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, kainų augimą gali jausti gerokai stipriau nei žmogus, kurio išlaidose didesnę dalį sudaro prekės, kurių kainos beveik nekito ar net mažėjo.

Šį kartą problema – energija

2026-ųjų infliacija skiriasi nuo kai kurių ankstesnių kainų šuolių tuo, kad jos pagrindiniu varikliu tapo energija. Lietuvos banko vertinimu, pasaulinės naftos kainos, nors ir nukritusios nuo pavasarį pasiektų aukštumų, JAV doleriais vis dar yra beveik trečdaliu didesnės už 2025 m. vidurkį. Euro zonoje gamtinių dujų kainos eurais yra daugiau kaip 60 proc. aukštesnės nei 2025 m. vidurkis. Lietuvos bankas pažymi, kad energijos kainos Lietuvoje buvo maždaug penktadaliu aukštesnės nei prieš metus. Liepą degalai ir medienos kuras per metus buvo pabrangę maždaug ketvirtadaliu, o šilumos energija – daugiau nei 40 proc. Brangesni degalai pradeda persiduoti ir kitoms kainoms. Transporto paslaugos pastaraisiais mėnesiais buvo maždaug 10 proc. brangesnės nei prieš metus. Tai svarbu, nes energijos kainos veikia ne tik žmogų degalinėje ar šildymo sąskaitą. Brangesnis kuras didina transportavimo, gamybos ir logistikos sąnaudas, kurios ilgainiui gali atsirasti ir kitų prekių bei paslaugų kainose.

Ekonomika vis dėlto auga

Kainų šuolis kol kas nesustabdė Lietuvos ekonomikos. 2026 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 22,8 mlrd. eurų, o realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su pirmuoju ketvirčiu padidėjo 1,7 proc. Lietuvos bankas prognozuoja, kad per visus 2026 metus šalies ekonomika išaugs 2,7 proc. Investicijos turėtų didėti net 8,2 proc., eksportas – 4,8 proc., privatus vartojimas – 3 proc. Darbo rinka taip pat išlieka gana stipri. Lietuvos bankas šiemet prognozuoja 6,7 proc. vidutinį nedarbo lygį, o užimtumas turėtų šiek tiek – 0,1 proc. – padidėti. Darbuotojų trūkumas kartu reiškia ir didesnę jų derybinę galią. Lietuvos bankas pažymi, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, o pastaraisiais metais atlyginimų augimas išliko labai spartus net ekonomikai patiriant išorės sukrėtimus.

Vilnius ir likusi Lietuva – ne ta pati ekonomika

Kalbant apie „vidutinį lietuvį“, svarbu prisiminti ir milžiniškus geografinius skirtumus. 2026 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione vidutinis atlyginimas prieš mokesčius buvo 2 879,7 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2 425,7 euro. Skirtumas – 454 eurai per mėnesį. Dar ryškesni skirtumai tarp savivaldybių. Vilniaus mieste vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 966,7 euro, Zarasų rajone – vos 1 941 eurą. Tai daugiau kaip tūkstančio eurų skirtumas.

Todėl teiginys, kad vidutinis Lietuvos atlyginimas jau viršija 2 600 eurų, nebūtinai daug pasako apie konkretaus žmogaus finansinę padėtį. Kita vertus, algos auga ne tik Vilniuje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus vidutinis darbo užmokestis didėjo visose Lietuvos savivaldybėse – nuo 4,6 proc. Neringoje iki 15,8 proc. Kelmės rajone.

Kas laukia iki metų pabaigos?

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. vidutinė metinė infliacija pasieks 5,1 proc., o atlyginimai per metus padidės 9,4 proc. Tai reiškia, kad atlyginimų augimas turėtų išlikti spartesnis už kainų augimą ir gyventojų perkamoji galia vidutiniškai turėtų toliau didėti. Tačiau Lietuvos bankas kartu perspėja, kad metinė infliacija likusiais metų mėnesiais dar gali padidėti. Ypač svarbus taps šildymo sezonas, kai namų ūkiai tiesiogiai pajus aukštesnes energijos kainas. Geresnių naujienų tikimasi 2027 metais. Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė infliacija tuomet sumažės iki 3,1 proc., o atlyginimai vis dar augs apie 7,6 proc. 2028 m. prognozuojama atitinkamai 2,6 ir 7 proc. Jeigu šios prognozės pasitvirtins, atotrūkis tarp atlyginimų ir kainų augimo vėl turėtų didėti gyventojų naudai.

Taigi – ar tapome turtingesni?

Vertinant tik oficialius ekonominius rodiklius, atsakymas gana aiškus: 2026 metais vidutinis dirbantis Lietuvos gyventojas realiai gali sau leisti daugiau nei prieš metus. Atlyginimai kyla sparčiau už kainas, realusis darbo užmokestis didėja, ekonomika auga, o darbo rinka išlieka pakankamai stipri. Tačiau žodis „vidutinis“ čia yra esminis. Vienam darbuotojui atlyginimas galėjo padidėti 15 proc., kitam – nepasikeisti. Vienas gyvena Vilniuje ir didelę pajamų dalį taupo, kitas mažesniame mieste didžiąją algos dalį išleidžia maistui, šildymui ir automobiliui. Jų patiriama infliacija ir finansinės padėties pokytis bus visiškai skirtingi. Todėl 2026-ųjų Lietuvos ekonomikos paradoksas yra visai logiškas: šalis gali turtėti, atlyginimai – sparčiai augti, o žmonės tuo pat metu gali jausti, kad kainos juos vejasi. Statistiškai lenktynes kol kas laimi atlyginimai. Tačiau jų persvara prieš kainas yra gerokai mažesnė, nei gali pasirodyti pažvelgus vien į dviženklį algų augimą.

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra, Lietuvos bankas, „Eurostat“.