BNS

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad šiluma artėjantį šildymo sezoną kainuos maždaug 13–25 proc. brangiau nei praėjusį.

Energetikos viceministro teigimu, siekiama, kad galutinė šilumos kaina nedidėtų labiau nei 20 procentų.

VERT narys Marius Taparauskas sako, kad tiksli šilumos kilovatvalandės (kWh) kaina priklausys nuo biokuro ir gamtinių dujų kainų.

„Turime išskyrę tris scenarijus, juos lyginame su praėjusiu sezonu“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetui pristatydamas prognozę teigė M. Taparauskas.

„Aiškiai suprantame, mažai tikėtina, kad nedidėtų šilumos kaina. Jau esama situacija tokia, kad ji nesąlygoja kainų mažėjimo“, – komitete sakė energetikos viceministras Darius Indriūnas.

Pagal bazinį VERT scenarijų, biokurui šį šildymo sezoną kainuosiant apie 27 eurus už megavatvalandę (MWh) – 4–5 eurais brangiau nei prieš metus, o gamtinių dujų kainai rinkoje nekylant aukščiau 70 eurų už MWh, šiluma brangtų 13,5 proc. iki 8,93 cento už kWh (be PVM).

Anot tarybos, pagal antrą – tikėtiną scenarijų šildymas brangs labiau – 22,7 proc. iki 9,66 cento, jei biokuras kainuos tiek pat, kiek dabar (apie 31 eurą), o dujos – 82 eurus.

Pesimistiniu scenarijumi, išsilaikius dabartinei biokuro kainai, o dujų – šoktelėjus iki 100 eurų, šiluma brangtų 25,1 proc. – iki 9,85 cento.

Energetikos viceministro teigimu, siekiama, kad galutinė šilumos kaina šiemet, palyginti su praėjusiu sezonu, nedidėtų labiau nei 20 proc.: „Ar gali būti mažiau? Čia yra ir orų prognozės dalykai. Jei žiema bus labai šilta, gali būti, toks tikslas yra. O kiek bus, sunku pasakyti.“

M. Taparausko teigimu, šildymas brangs labiau tose savivaldybėse, kur šilumai gaminti dažniau vartojamos dujos, pavyzdžiui, Vilniaus rajono, Trakų, Ignalinos, Lazdijų, Joniškio savivaldybėse.

Tuo metu ten, kur iš biokuro pagaminama daugiau nei 80 proc. šilumos, ji turėtų pabrangti iki penktadalio.

Pasak VERT nario, tikslesnė biokuro kaina šiam šildymo sezonui paaiškės lapkričio pabaigoje, kai įvyks šio kuro aukcionai kitų metų pirmajam ketvirčiui.

„Dabar mažiau nei trečdalis biokuro (reikalingo šildymo sezonui – BNS) tik suprekiauta, (…) suprekiavus žaliava kitų metų pirmajam pusmečiui pamatysime, už kokią kainą biokuro turėsime didžiajai daliai sezono“, – teigė M. Taparauskas.

Kaip rašė BNS, Šilumos tiekėjų asociacija mano, kad šilumos energija šį sezoną gali brangti 15–20 proc., palyginti su praėjusiu šaltuoju laikotarpiu. Maždaug penktadaliu gyventojų išlaidos šildymui didėtų, jei bus panaši šalta žiema kaip pernai.

„Baltpool“ biokuro biržos duomenimis, vidutinė maltos medienos kaina, palyginti su panašiu metu pernai, yra padidėjusi apie 40–50 proc. Ši biokuro rūšis sudaro didžiąją daugumą katilinėse deginamo biokuro.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) praėjusią savaitę pranešė iki šių metų pabaigos rinkai papildomai pateiksianti 125 tūkst. kubinių metrų (apie 250 gigavatvalandžių, GWh) biokuro žaliavos – trečdaliu daugiau negu per visus 2025 metus.

Viceministro teigimu, toks kiekis labai padidintų žaliavos pasiūlą rinkoje, su sąlyga, jei visas atitektų biokuro gamintojams.