AFP-BNS
Praėjusią vasarą fiksuotos karščio bangos Vokietijos ekonomikai kainavo apie 25 mlrd. eurų, rodo ketvirtadienį draudimo bendrovių „Allianz“ ir „Allianz Trade“ paskelbtas tyrimas.
Nuostoliai daugiausia paaiškinami dėl karščio bangų sumažėjusiu darbo našumu, padidėjusiu darbuotojų nedarbingumu ir ilgesnėmis pertraukomis, nes galimybės naudotis oro kondicionieriais buvo ribotos.
„Dėl to sumažėjo gamybos apimtys ir pridėtinė vertė“, – teigiama tyrimo išvadose.
Birželio pabaigoje fiksuotos karščio bangos metu Vokietijoje tris dienas iš eilės buvo viršytas visų laikų temperatūrinis rekordas. Tuomet temperatūra viršijo 42 laipsnius. Oficialūs duomenys rodo, kad šiais metais dėl karščio šalyje mirė rekordiškai daug – apie 16 000 – žmonių.
Taip pat Vokietijoje per karščius kilo miškų gaisrų, smarkiai nukentėjo derlius, o upių vandens lygis nukrito, apribodamas svarbius laivybos maršrutus.
„Karštis yra rizika, kuri dažnai yra nepakankamai įvertinama, – teigė „Allianz“ generalinis direktorius Frankas Sommerfeldas (Frankas Zomerfeldas). – Jis sukelia naštą žmonėms, infrastruktūrai ir ekonomikai bei sustiprina daugelį esamų pavojų, tokių kaip sausra, miškų gaisrai ir ekstremalūs oro reiškiniai.“
Absoliučiais skaičiais Vokietija buvo antra labiausiai nuo karščio nukentėjusi Europos šalis pagal su karščiu susijusius ekonominius nuostolius po Italijos, kurios nuostoliai siekė 28 mlrd. eurų. Trečioje vietoje yra Prancūzija su 20 mlrd. eurų.
Iš viso trisdešimties analizuotų Europos šalių nuostoliai dėl karščių įvertinti 113 mlrd. eurų.
Tyrime taip pat įspėjama dėl „El Nino“ klimato reiškinio, kuris yra susijęs su neįprastu Ramiojo vandenyno paviršinio vandens atšilimu, kuris gali sukelti kritulių pasiskirstymo pokyčius.
Didesnės pasaulinės temperatūros didina tikimybę, kad susiformuos galingas „El Nino“ reiškinys, dėl kurio gali kilti sausros ir sumažėti derlius.
Pasaulinė meteorologijos organizacija prognozuoja, kad 2026–2027 metais „El Nino“ bus stipriausias per mažiausiai 1000 metų.
Tyrime teigiama, kad „El Nino“ kitais metais 144 šalims gali kainuoti beveik 392 mlrd. eurų ir lemti tolesnį maisto kainų kilimą Europoje.
Tačiau beveik 60 proc. numatomų bendrųjų nuostolių teks Kinijai, Jungtinėms Valstijoms ir Indijai, teigė „Allianz“ ekonomistas Hazemas Krichene (Hacemas Krichenė).
„Tikėtina, kad su klimato kaita susijusi ekonominė žala mus lydės ir ateinančiais metais“, – sakė jis.
