AFP-BNS
Prancūzijos vyresniųjų klasių moksleiviai penktadienį degino laužus ir mėtė daiktus į policijos pareigūnus, o šie atsakė ašarinėmis dujomis.
Tuo metu aktyvistai paragino rengti naujus mitingus plečiantis protestų judėjimui, kurio dalyviai reikalauja geresnių sąlygų švietimo sistemoje.
Vyriausybė teigia, kad licėjuose besimokantys paaugliai turi visišką teisę reikšti nepasitenkinimą, tačiau pasmerkė smurtą. Per vieną iš smurtinių incidentų jaunuolių grupė vijosi, spardė ir mušė policijos pareigūną.
Prancūzijos pietuose esančiame La Siota mokytojas buvo apipiltas benzinu, o po to jį fiziškai užpuolė du asmenys, pranešė pareigūnai.
Tūro mieste sužeistas jaunuolis prarado dešiniąją akį, penktadienį pranešė miesto prokuroras. Pasak vietos prefektūros, jis buvo sužeistas trečiadienį, moksleiviams susirėmus su policija.
Profesinės sąjungos ir studentų organizacijos penktadienį paragino protestuotojus toliau daryti spaudimą vyriausybei ir antradienį surengti naujus mitingus.
„Vyresniųjų klasių moksleiviai iš šios vyriausybės tikisi konkrečių priemonių, o iki šiol jų nesulaukėme“, – sakė moksleivių sąjungos USL vadovas Ryadas Rani (Riadas Rani).
Rugsėjį Paryžiaus regione prasidėjęs ir po visą šalį išplitęs judėjimas pasižymi tuo, kad licėjų moksleiviai blokuodavo įėjimus į pastatus ir susiremdavo su policija.
Moksleiviai teigia, kad pamokos trunka per ilgai, sąlygos netinkamos, įskaitant per karštas klases, be to, esą per dažnai nebūna mokytojų.
Protestai sukėlė politinį atgarsį likus septyniems mėnesiams iki rinkimų, kai turi būti išrinktas prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) įpėdinis.
Iš 3,7 tūkst. šalies mokyklų penktadienį „vienaip ar kitaip“ buvo paveiktos 735, o tai yra 30 proc. mažiau nei ketvirtadienį, po derybų su aktyvistais sakė švietimo ministras Edouard’as Geffray (Eduaras Žefrė).
Pasak jo, penktadienį buvo sužeisti trys darbuotojai. Ketvirtadienį nukentėjo 31 mokyklų darbuotojas.
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas (Loranas Nunjesas) pranešė, kad penktadienį buvo sulaikyti 1 747 asmenys, ir pridūrė, kad „buvo mėtomi daiktai, puldinėjami teisėsaugos pareigūnai, mokytojai, žurnalistai, praeiviai“.
E. Geffray teigė, kad bus pradėtas įgyvendinti veiksmų planas, kuriuo siekiama „paspartinti nesančių mokytojų pavadavimą“.
„Smurtinis slopinimas“
Moksleiviai ir policija pažėrė vieni kitiems kaltinimų smurtu.
Šiauriniame Lilio mieste besimokantis moksleivis Jamesas (Džeimsas) pasmerkė tai, ką pavadino „itin žiauriu policijos susidorojimu, kuris neišvengiamai kursto moksleivių pyktį“.
„Kai matome, kad bendramoksliai mušami, smaugiami, lieka be akies ir iš visų pusių apipurškiami ašarinėmis dujomis, nors mes tiesiog bandome megzti dialogą su vyriausybe, žinoma, tai kelia pyktį“, – sakė jis.
Vakariniame Bresto mieste policija panaudojo ašarines dujas prie vieno licėjaus, moksleiviams apmėčius saugumo pajėgas įvairiais daiktais, pranešė AFP fotografas.
Vidaus reikalų ministras L. Nunezas teigė, kad vaizdo įrašai iš rytinio Belforo miesto, kuriuose matyti, kaip jaunuolių grupė apsupa vieną policininką ir spardo jį pargriautą ant žemės, rodo „ypatingą smurtą ir yra netoleruotini“.
Penktadienį Paryžiuje ugnis apgadino dviejų licėjų įėjimus, gaisrams gesinti buvo iškviesti ugniagesiai, pranešė AFP fotografas.
Policija pradėjo vidaus tyrimus po kaltinimų žiauriu elgesiu su demonstrantais.
Pietiniame Tulūzos mieste protestuotojai lašino vieni kitiems akių lašus po to, kai policija panaudojo ašarines dujas, matyti AFP kadruose.
Oberviljė, į šiaurę nuo Paryžiaus, protestuotojams suvaldyti policija panaudojo lazdas ir riaušių skydus.
„Pavojus vaikams“
Vyriausybė apkaltino griežtos kairės partiją „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI), kurios ugningas lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) vėl kandidatuoja į prezidentus, stovint už šio judėjimo.
Aukšto rango LFI pareigūnas Manuelis Bompard’as (Manuelis Bomparas) apkaltino vyriausybę „nusiritus iki sąmokslo teorijų“.
Švietimo ministras pareiškė, kad „moksleivių judėjimas tapo itin smurtinių kraštutinių grupių įkaitu“.
E. Geffray televizijai BFMTV sakė, kad nuo judėjimo pradžios nukentėjo mažiausiai 65 darbuotojai, tarp jų – 40 licėjų direktorių.
Apie 170 moksleivių buvo sužeisti, o daugiau kaip 100 licėjų patyrė didelę žalą, pridūrė jis.
„Dabar svarbiausia užtikrinti, kad mūsų vaikai nebebūtų gatvėse, nes jiems gresia pavojus“, – sakė švietimo ministras.
Pasak L. Nunezo, nukentėjo daugiau kaip 300 policininkų ir žandarų.

