BNS

Bario Švabų pilyje Italijoje trečiadienį popiet bus atidengtas Lietuvos ir Lenkijos valdovės, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos bareljefas.

Kaip trečiadienį pranešė Valdovų rūmai, šis pilies kieme įrengtas kūrinys yra simbolinis Lietuvos ir Italijos kultūrinio bendradarbiavimo ženklas. Marmuro ir bronzos bareljefą su auksuotais ir emaliu padengtais elementais sukūrė lietuvių skulptorius Jonas Gencevičius.

Bareljefas pakartoja Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje Vilniuje esantį Bonos Sforcos atvaizdą. Skulptorius pirmavaizdžiu pasirinko graviūrą, kurioje valdovė – jauna ir graži, ką tik ištekėjusi už Žygimanto Jogailaičio, vadinamo Senuoju.

Atidengimo metu taip pat bus pasirašoma Valdovų rūmų ir Bario Švabų pilies muziejų bendradarbiavimo sutartis. Bareljefo atidengimas yra Lietuvos kultūros sezono Italijoje renginys.

„Šiandien Baryje Lietuva tarsi atiduoda duoklę ir skolą Bonai Sforcai, kuri ne tik daug nusipelnė Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimui, bet ir žadino lietuvių istorinę atmintį bei pasididžiavimą. Kadaise ši valdovė Vilniaus katedroje atkūrė paminklą Vytautui Didžiajam, o šiandien Lietuva prisimena, pagerbia ir skiria padėkos ženklą Baryje besiilsinčiai vienai žymiausių Lietuvos valdovių“, – pranešime cituojamas Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.

Projektas įgyvendintas prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, bendradarbiaujant Lietuvos ambasadai Italijoje, Valdovų rūmams ir Apulijos regiono nacionalinių muziejų direkcijai. Bareljefo sukūrimą iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija.

Valdovų rūmai pažymėjo, kad prie sėkmingo projekto įgyvendinimo itin prisidėjo Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė ir Lietuvos garbės konsulas Italijos Apulijos regione Giuseppe Saraceni (Džiuzepė Saračenis).

1494 metais Vidževano pilyje Italijoje gimusi Bona Sforca buvo Milano kunigaikščio Džano Galeaco Sforcos ir Neapolio princesės Izabelės Aragonietės duktė.

1517 metais Šventosios Romos imperatoriaus iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje supiršta, o po metų Krokuvos Vavelyje ištekėjusi už Žygimanto Senojo, ji tapo Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, o po motinos mirties paveldėjo Bario ir Rosano kunigaikštystes Pietų Italijoje.

1556-aisiais Bona Sforca sugrįžo į Italiją ir apsigyveno Bario pilyje, tačiau po metų buvo nunuodyta. Ji palaidota Šv. Mikalojaus bazilikoje, kurios apsidėje iki šiol išliko dalis renesansinio monumento su klūpančios valdovės skulptūra.

Bona Sforca buvo išsilavinusi ir politiškai aktyvi valdovė, pasižymėjusi kaip sumani diplomatė, valstybės valdymo bei ūkio reformatorė, miestų prekybos rėmėja, Renesanso kultūros ir meno skleidėja Lietuvoje.

Ji taip pat rūpinosi savo vaikų ir Jogailaičių dinastijos ateitimi. Vienintelis Bonos Sforcos sūnus Žygimantas Augustas dar vaikystėje buvo pakeltas į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir pripažintas Lenkijos karaliaus sosto paveldėtoju.