AFP-BNS

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį ruošiasi svarbiausioms iki šiol deryboms dėl kito ilgalaikio Bendrijos biudžeto ir siekia užsitikrinti susitarimą dar iki kitais metais vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų.

ES siekia susitarimą pasiekti iki Kalėdų, nes Briuselyje nerimaujama, kad būsimas derybas gali sužlugdyti euroskeptikų pergalės rinkimuose visoje Bendrijoje, o ypač – svarbioje Prancūzijoje.

Šie nuogąstavimai pagrįsti. Rinkimų Prancūzijoje favoritė, kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) nori sumažinti šalies įnašą į ES biudžetą, kad sutaupytų lėšų. Spausdama ES, M. Le Pen susitikimo išvakarėse pareiškė, kad lyderiams priimti biudžetą prieš kitų metų rinkimus būtų „demokratinis skandalas“.

ES lyderiams būtina susitarti dėl beveik 2 trln. eurų biudžeto, kuris nustatys pagrindinius ES prioritetus 2028–2034 metais – nuo žemės ūkio ir gynybos iki konkurencingumo bei migracijos.

Lyderiai turi sutarti dėl paramos ūkininkams, gynybos išlaidų bei ekonomikos konkurencingumo didinimo Europai konkuruojant su JAV ir Kinija. Taip pat svarstoma, ar investuoti Europos lėšas į migrantų grąžinimo centrus Afrikoje.

Panašu, kad ES lyderiai vis mažiau tikisi pasiekti susitarimą iki gruodžio. Trečiadienį parengtame naujausiame išvadų projekte užsimenama tik apie „savalaikį susitarimą“, o ne apie anksčiau minėtą „susitarimą iki metų pabaigos“.

Susitarimą pasiekti iki metų pabaigos būtų sudėtinga, nes lyderiai išlieka susiskaldę, o trys skirtingos stovyklos nėra patenkintos naujausiu pasiūlymu.

Marine Le Pen šmėkla

Skubos jausmas yra realus, artėjant rinkimams Italijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Suomijoje bei Prancūzijoje, nes daug kas suvokia, kad naujos euroskeptikų vyriausybės gali gerokai apsunkinti susitarimą.

Nors M. Le Pen šiuo metu tėra kandidatė, vienas Europos diplomatas teigė, kad „rytoj ji bus kambaryje“ kartu su lyderiais, nes jos potenciali pergalė temdo jų derybas.

Jei susitarimo nepavyks pasiekti iki Prancūzijos rinkimų balandį ir gegužę, įtemptos derybos nusikels į vasarą, o tai, pasak kito ES diplomato, būtų „siaubingas procesas“.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Airija pristatė naujausią derybų pagrindu tapsiantį biudžeto pasiūlymą, kuris numato biudžeto apkarpymą maždaug 140 mlrd. eurų.

Nė viena stovykla neliko nepatenkinta. Vienoje pusėje yra Vokietija, vadovaujanti taupymo šalininkų grupei, kuriai priklauso Nyderlandai ir Švedija. Jie reikalauja kelių šimtų milijardų eurų vertės biudžeto apkarpymų.

Kitoje pusėje yra Prancūzija, kuri priešinasi drastiškiems karpymams ir mano, kad žemynui reikia didesnio biudžeto, kad būtų galima įveikti kylančius iššūkius.

Trečiojoje stovykloje yra vadinamieji „sanglaudos draugai“, reikalaujantys daugiau lėšų konkrečiai žemės ūkiui ir regioninei plėtrai paremti.

Prancūzija aiškiai išreiškė nepasitenkinimą dėmesio sutelkimu į karpymus. Vienas Prancūzijos pareigūnas įspėjo, kad susitarimas neįmanomas be „esminių“ naujų visai Bendrijai taikomų mokesčių, įskaitant mokesčius didelėms įmonėms, aplinkosaugos mokesčius bei akcizus tabakui.

Paryžius siekia visai ES taikomų mokesčių skaitmeninėms paslaugoms, kriptoturtui ir internetiniams lošimams, ko reikalauja ir Europos Parlamentas.

Kai kas vis dar tiki, kad susitarimą pavyks pasiekti gruodžio mėnesį. Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne‘as (Tomas Bernas) antradienį teigė, kad susitarimas įmanomas, „jei bus rastas kompromisas“.

Deryboms dabar vadovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta), o lapkričio pabaigoje numatytas ir neeilinis susitikimas, kaip tikimasi, padėsiantis susitarti dėl biudžeto.