Pranešimas spaudai
Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, galintis paveikti įvairaus amžiaus žmones.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 69 244 depresijos atvejai, o depresijos ligotumo rodiklis siekė 239,7 atvejo 10 000 gyventojų. Tais pačiais metais atliktas Gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atskleidė Lietuvos gyventojų savijautos tendencijas.Remiantis gautais rezultatais, net 27 proc. gyventojų nurodė per dvi savaites iki apklausos jautę depresijos simptomus, kai 2014 m. tokių gyventojų buvo 12 proc., o 2019 m. – 18 proc. Tyrime taip pat nurodyta, kad depresijos simptomus jautė 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų, o didžiausia tokių gyventojų dalis, net 49 proc., nustatyta tarp 75 metų ir vyresnių moterų.
Kodėl depresiją svarbu atpažinti kuo anksčiau, kaip ji pasireiškia skirtingais gyvenimo tarpsniais ir kodėl jos simptomai kartais lieka nepastebėti? Apie tai pasakoja gydytoja psichiatrė Angelina Spietinytė.
Depresija – ne tik prasta nuotaika
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) depresiją apibrėžiakaip dažną psichikos sutrikimą, kuriam būdingas bent dvi savaites trunkantis nuolatinis liūdesys ir susidomėjimo ar malonumo jausmo praradimas užsiimant veikla, kuri anksčiau patikdavo. Šiam sutrikimui taip pat būdinga sumažėjusi savivertė, nuovargis, kaltės jausmas, miego ir apetito sutrikimai.
Gydytoja psichiatrė A. Spietinytė pabrėžia, kad depresijos nereikėtų painioti su trumpalaikiais nuotaikos svyravimais ar natūralia reakcija į kasdienius sunkumus. Depresijos simptomai paprastai pasireiškia didžiąją dienos dalį, beveik kasdien, mažiausiai dvi savaites. Jie gali reikšmingai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, santykius, darbingumą ar mokymąsi.
Depresija išsivysto dėl sudėtingos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos. Jos atsiradimo tikimybę gali didinti patirtas smurtas, didelių netekčių išgyvenimas, ilgalaikis stresas ir kiti nepalankūs gyvenimo įvykiai. Vis dėlto kartais depresija gali išsivystyti ir be aiškios priežasties.
Kaip skirtingais gyvenimo tarpsniais pasireiškia depresija?
Depresijos požymiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, gyvenimo aplinkybių ir individualių savybių. Todėl ne visada lengva atpažinti, kad pasikeitusi savijauta gali būti susijusi su psichikos sveikatos sunkumais.
Paaugliams dažnai pasireiškia vegetaciniai ir fiziniai sutrikimai (energijos stoka, svorio, apetito ir miego pokyčiai). Taip pat gali suprastėti mokymosi rezultatai, kilti sunkumų susikaupti, dažniau pasireikšti fiziniai negalavimai.
Suaugusiesiems vienas ryškiausių požymių gali būti susidomėjimo ir malonumo jausmo praradimas, dar vadinamas anhedonija. Žmogui gali tapti sunku atlikti įprastas užduotis, priimti sprendimus, susikaupti, palaikyti santykius ar rasti motyvacijos kasdienei veiklai.
Vyresnio amžiaus žmonėms depresiją diagnozuoti sunkiau, nes emocinius simptomus gali užgožti somatiniai nusiskundimai. Be to, depresijos požymius gali būti sunku atskirti nuo kitų ligų simptomų ar vartojamų vaistų poveikio. Dėl šių priežasčių svarbu vertinti ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinę savijautą, ypač pastebėjus ilgalaikius elgesio ar nuotaikos pokyčius.
Depresija ne visada pasireiškia akivaizdžiu liūdesiu. Kai kuriems žmonėms labiau išryškėja nerimas, dirglumas, įtampa ar fiziniai simptomai. Kartais emocinius sunkumus žmogus mėgina slopinti vartodamas alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį ne į vieną atskirą simptomą, o į bendrą savijautos pokytį, jo trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
Pogimdyminė depresija: kodėl svarbu atkreipti dėmesį į mamos savijautą?
Depresija gali pasireikšti ir po gimdymo. Pogimdyminė depresija – reikšminga psichikos sveikatos problema, galinti neigiamai paveikti moters, jos partnerio ir vaiko emocinę bei socialinę gerovę.
Lietuvos oficialiojoje statistikoje registruojama palyginti nedaug pogimdyminės depresijos diagnozių. 2022 m. pogimdyminės depresijos (F53) diagnozė buvo užregistruota 41 asmeniui. Tais pačiais metais 152 moterims per vienus metus po gimdymo buvo nustatyta pogimdyminės depresijos (F53) arba depresijos epizodo (F32) diagnozė.
Tačiau oficialios diagnozių statistikos nereikėtų tapatinti su tikruoju šių sunkumų paplitimu. Registruotų diagnozių skaičiui įtakos gali turėti tai, ar moterys kreipiasi pagalbos, ar simptomai atpažįstami ir ar atliekamas išsamus psichikos sveikatos būklės vertinimas.
Kada svarbu kreiptis pagalbos?
Depresija gali paliesti žmogų bet kuriame gyvenimo etape, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo aplinkybių. Jos požymiai ne visada būna akivaizdūs, todėl svarbu atkreipti dėmesį į užsitęsusius nuotaikos, elgesio, miego, energijos ar kasdienio funkcionavimo pokyčius. Artimųjų dėmesys, supratimas ir palaikymas yra itin reikšmingi, o laiku suteikta profesionali pagalba gali padėti susigrąžinti gyvenimo kokybę, apibendrina psichiatrė.
