Audronė Ranonytė

Šių metų trečiąjį ketvirtį pasiektas naujas pensijų anuiteto rekordas – 621,85 euro per mėnesį. Tokią papildomą išmoką žmogus gaus iki gyvenimo pabaigos. Tačiau kaip pasirinkti tinkamiausią anuitetą, kuo skiriasi paveldimas, nepaveldimas ir atidėtasis anuitetai, kodėl verta ruoštis ilgam gyvenimui ir kaip investuojami pensijų anuitetų gavėjų pinigai? Apie tai kalbamės su „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja ir Pensijų anuitetų fondo investicijų portfelio valdytoja Daiva Gerulyte.

Trys pensijų anuitetai: ką svarbu žinoti prieš pasirenkant?

– Šių metų trečiąjį ketvirtį pasiektas naujas anuiteto rekordas – 621,85 euro. Tokį priedą prie pensijos žmogus gaus kiekvieną mėnesį iki gyvenimo pabaigos. Iki šiol didžiausias anuitetas buvo 350 eurų. Vidutinis standartinis anuitetas be paveldėjimo galimybės šiuo metu yra 99,18 euro, paveldimas standartinis – 90,82 euro. Populiariausias yra paveldimas standartinis pensijų anuitetas – jį įsigijo 68 proc. visų anuitetų gavėjų. Ką svarbiausia turėtų žinoti žmogus prieš pasirinkdamas anuitetą?

– Įdomu ir tai, kad turime ir mažiausio anuiteto rekordą – apie 10 eurų mėnesinę išmoką. Už 2 000 eurų buvo įsigytas mažiausias iki šiol pensijų anuitetas. Klausėme žmogaus, ar tikrai jis nenori pasiimti pinigų iš karto. Išgirdome atsakymą, kad ne, nes jis siekia, jog kuo mažiau jo lėšų būtų išskaitoma antstoliams. Taigi kiekvieno žmogaus pasirinkimo priežastys gali būti labai įvairios.

Žmogus gali rinktis iš trijų anuitetų – paveldimo standartinio, nepaveldimo standartinio ir atidėtojo. Visi anuitetai bus mokami žmogui iki jo gyvenimo pabaigos, net ir tuo atveju, jei jo sukauptos lėšos bus pasibaigusios.

Pensijų anuitetas apskaičiuojamas pagal prognozę, kad jį įsigijęs žmogus gyvens 20 metų, t. y. nuo 65 iki 85 metų.

Beje, kaip rodo mūsų patirtis, Pensijų kaupimo įstatyme vartojami apibrėžimai žmonėms nebuvo labai aiškūs. Todėl priimant naują įstatymą išsireikalavome, kad galėtume savo produktus vadinti ne teisiniais pavadinimais, o paprastesniais ir suprantamesniais. Pavyzdžiui, dabar sakome „paveldimas standartinis pensijų anuitetas“, o ne „standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu“.

Pasirinkęs standartinį anuitetą žmogus apskaičiuotą išmoką gaus jau kitą mėnesį.

Nepaveldimas standartinis anuitetas yra pigiausias – už tą pačią sumą žmogus gauna didžiausią išmoką. Šį anuitetą renkasi tie, kurie neturi palikuonių arba nenori jiems palikti pinigų, nes galbūt palieka kito turto. Taip pat tie, kurių giminėje visi ilgaamžiai ir kurie tikisi gyventi ilgiau nei iki 85 metų.

Paveldimas standartinis anuitetas numato, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus mirs praėjus trejiems metams nuo išėjimo į pensiją, jo paveldėtojams bus apskaičiuota ir išmokėta suma už likusį garantuojamą laikotarpį iki 85 metų. Ši suma apskaičiuojama pagal nustatytą metodiką, įvertinant būsimų išmokų dabartinę vertę.

Tačiau jeigu žmogus mirs sulaukęs 85 metų ar vėliau, jo paveldėtojai išmokų nebegaus.

Paveldimo standartinio anuiteto išmokos yra 10–20 proc. mažesnės, palyginti su nepaveldimu. Šį anuitetą renkasi tie, kurie mano, kad gyvens trumpiau nei 20 metų, ir nori, kad paveldėtojams atitektų pagal garantuojamą mokėjimo laikotarpį apskaičiuota suma.

Atidėtasis anuitetas: investavimo galimybės ir rizika

Atidėtasis anuitetas – kompleksinis produktas, kurio viena lėšų dalis, apie 80 proc., lieka pensijų kaupimo fonde, tačiau žmogus įmokų nebemoka, o kita dalis, apie 20–22 proc., pervedama į „Sodros“ Pensijų anuitetų fondą.

Pervedusi dalį lėšų į „Sodrą“, pensijų kaupimo bendrovė likusį žmogaus turtą – fondo vienetus – padalija iš mėnesių skaičiaus, likusio iki jo 85-ojo gimtadienio. Pavyzdžiui, apskaičiuojama, kad žmogui kiekvieną mėnesį priklauso 7,5 fondo vieneto.

Šie 7,5 vieneto kas mėnesį bus konvertuojami į pinigus ir išmokami žmogui. Po 85-ojo gimtadienio nepaveldimą standartinį anuitetą jam pradės mokėti „Sodra“.

Svarbu žinoti, kad šiuo atveju mėnesinės išmokos dydis skirsis – jis bus didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo rinkos svyravimų. Renkantis šį anuitetą taip pat reikia įvertinti, kad pensijų kaupimo fondo investavimo riziką prisiima žmogus, o ne pensijų kaupimo bendrovė.

Šiuo metu atidėtojo anuiteto išmokos yra mažiausios iš visų, bet tai nereiškia, kad po 20 metų jos bus mažiausios.

Žmogaus išmokos tai mažės, tai didės, bet tikėtina, kad per 20 metų jos gali reikšmingai išaugti. Žinoma, tokiu atveju žmogus neturi bijoti rizikuoti.

Žmogui svarbu žinoti, kad, likęs pensijų kaupimo bendrovės turto išsaugojimo fonde, kurio grąža labai nedidelė, dėl infliacijos jis gali neuždirbti realios grąžos, nebent pereitų į rizikingesnį fondą.

Tokia ir yra atidėtojo anuiteto idėja – pensijų kaupimo fonde leisti likti tiems, kuriems priimtina investavimo rizika.

Turime tokį paradoksą: artėjant pensijai rizikuoti nebeleidžiama – žmogaus sukauptos lėšos automatiškai pervedamos iš gyvenimo ciklo fondo į turto išsaugojimo fondą, kurio tikslas jau ne didinti turtą, o jį išsaugoti.

O išėjus į pensiją, įsigijus anuitetą ir tikintis gyventi dar 20 metų, vėl galima rizikuoti ir siekti didesnio pelno. Tik tam reikia pereiti į atitinkamą fondą.

Šiuo metu atidėtąjį anuitetą renkasi apie 5 proc. gyventojų, išskyrus pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ klientus.

Maždaug 35–45 proc. šios bendrovės klientų renkasi atidėtąjį anuitetą, nors jo pradinės išmokos yra mažiausios.

Ir mes, ir Lietuvos bankas esame prašę, kad „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ savo išeinantiems į pensiją klientams taip aktyviai nesiūlytų atidėtojo anuiteto. Mūsų vertinimu, bendrovė yra suinteresuota, kad klientas liktų jos valdomame fonde.

Žinoma, anuiteto dydis priklauso nuo to, kiek žmogus turi sukaupęs turto II pakopos pensijų fonde.

Reikia paminėti, kad pas mus vyrai ir moterys traktuojami vienodai – jeigu sukaupia tą pačią sumą ir jų amžius vienodas, jie gaus tiek pat. Anuitetas nepriklauso nuo sveikatos būklės.

Žmogus pats nusprendžia, kada nori baigti kaupti II pakopos pensijų fonde. Išėjęs į pensiją jis dar gali likti II pakopoje, jo lėšos toliau bus investuojamos, tačiau naujų įmokų mokėti nebegalės.

Žmogus taip pat gali baigti kaupti, jeigu iki pensijos jam liko penkeri metai ir jis yra sukaupęs ne daugiau kaip pusę minimalios sumos*, reikalingos privalomam anuitetui įsigyti. Tokiu atveju jam leidžiama atsiimti visą sukauptą sumą.

Kai žmogui paskiriama išankstinė pensija arba sukanka senatvės pensijos amžius, jis, nepriklausomai nuo to, ar dirba, ar ne, turi teisę baigti kaupimą.

„Teisingiau būtų klausti – kas bus, jeigu gyvensiu ilgai?“

– Kodėl reikia įsigyti anuitetą?

– Anuitetas – tai dar vienas valstybės garantuojamas sprendimas mokėti išmokas žmogui tol, kol jis gyvens. Tai dar vienas užtikrintas lėšų šaltinis senatvėje.

Pastebime, kad žmonėms nepatinka tai, jog jie „turi finansuoti kitą“. Dažnas sako: „Aš ilgai negyvensiu, tai atgausiu mažiau, nei įdėjau, o kiti pinigai liks „Sodrai“.“

Tačiau teisingiau būtų klausti: kas bus, jeigu gyvensiu ilgai?

Pensijų anuitetų sistemoje tikrai turime tam tikrą solidarumo efektą – vieni miršta anksčiau, kiti vėliau ir tarsi iš dalies vieni kitus finansuoja.

Tačiau žinome, kad daugiau nei pusė išėjusių į pensiją žmonių gyvena ilgiau nei 20 metų.

Ypač vyrai prisimena, kad „vyrai gyvena labai trumpai“. Iš tikrųjų šiuo atveju dažnai neteisingai interpretuojama statistika – neįvertinama, kad nemažai vyrų miršta ankstyvame amžiuje, būdami vaikai, paaugliai ar jaunuoliai, nes gyvena rizikingesnį gyvenimą.

Pamirštama, kad jeigu vyras sulaukė 65 metų, jis jau įveikė tą rizikingiausią gyvenimo laikotarpį.

Pasak „Sodros“ aktuarų, duomenys rodo, kad jeigu vyras ir moteris sulaukė 65 metų, likusios gyvenimo trukmės skirtumas tarp jų sumažėja – moteris vidutiniškai dar gyvena apie 25 metus, o vyras – beveik 20 metų.

Todėl, juolab kad niekas nežino, kas bus, žmogui geriau galvoti optimistiškai – kad jis gyvens ilgai ir iki gyvenimo pabaigos gaus anuitetą, priedą prie „Sodros“ senatvės pensijos. Gali būti, kad jo gautos išmokos viršys sumą, kurią jis skyrė anuitetui įsigyti. Be to, anuitetas gali būti indeksuojamas.

„Ne visi esame Bafetai“

Kiti sako: „Geriau aš pats investuosiu, išsimokėsiu kiekvieną mėnesį tam tikrą sumą ir dar man liks investuojamų pinigų.“

Bet juk reikia ne sakyti, o investuoti. Kai kas moka ir gali, tačiau ne visi esame Bafetai**.

Kita vertus, žmogus dar gali sėkmingai investuoti būdamas 65 metų, bet ar pajėgs tai daryti sulaukęs 85-erių?

Anuitetas – puikus sprendimas tam atvejui, jeigu kas nors atsitiktų. Žmogui nereikės galvoti nei kur investuoti, nei kada ir kiek pinigų atsiimti.

Pastebėjome dar vieną niuansą – mūsų tėvų karta visą gyvenimą dėjo lėšas į indėlius, tačiau išėję į pensiją tų indėlių nepasiima.

Gyvena skurdžiai, kankinasi, yra nelaimingi, bet indėlių neliečia.

O jeigu pinigų žmogus gautų kas mėnesį, jo pajamos senatvėje būtų didesnės, jis galėtų gyventi užtikrinčiau.

Kitaip sakant, senatvėje žmogui reikia ne tiek turto, kiek reguliarių pajamų – didesnių, kad galėtų gyventi oriau.

Pažiūrėkime, kur žmonės panaudojo pinigus nutraukę kaupimą. Didelė dalis žmonių pinigus paliko sąskaitose nieko su jais nedarydami.

Klausimas, ar jie ir toliau paliks pinigus sąskaitose, ar pasirūpins savo senatve.

Kai kurie žmonės, pirkdami anuitetą, nori paskirstyti riziką – dalį pinigų investuoja patys, dalį patiki profesionalams.

Jeigu žmogui kas nors atsitiks ir jis nebegalės pats investuoti, tai bent dalis pinigų dirbs, investavimo sprendimai bus priimami.

Daugiau skirtingų lėšų šaltinių yra geriau – jeigu su vienu nepasiseks, kitas padės.

Mes, žinoma, dar labai trumpai kaupiame – tik apie 20 metų, todėl sukaupėme nedaug ir anuitetai nėra dideli.

Kita vertus, gerai pažiūrėjus gali paaiškėti, kad žmogus, besiskundžiantis, jog nieko nesukaupė, nelabai ir kaupė – stabdė įmokas ir panašiai.

Kas kaups 40 metų, tikrai sukaups didesnes sumas, juolab kad maždaug po 20 metų pradeda ryškiau reikštis sudėtinių palūkanų efektas***.

Pensijų anuitetų fondo investicijos: iš kur bus mokamos išmokos?

– Per šių metų tris ketvirčius Jūsų valdomo „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo Augimo portfelio vieneto vertė padidėjo 17,76 proc., o nuo veiklos pradžios – 114,59 proc. Kokią įtaką Pensijų anuitetų fondo veikla turi anuitetų gavėjams? „Sodra“ įsipareigoja mokėti anuitetą, kurį galima pavadinti priedu prie senatvės pensijos, žmogui iki jo gyvenimo pabaigos, net jeigu jo sukaupti pinigai pasibaigs. Iš kur bus imamos lėšos?

– Žmogui nusprendus baigti kaupti II pakopos pensijų fonde ir įsigijus anuitetą, pensijų kaupimo bendrovė jo sukauptus pinigus perveda „Sodrai“, kur jie patenka į atskirą fondą, skirtą tik pensijų anuitetų gavėjams.

Pinigai fonde turi dirbti, kad nenuvertėtų ir kad ateityje galėtume indeksuoti žmogaus gaunamą anuitetą, kuris pagal įstatymą negali būti mažesnis nei jo įsigijimo dieną ir gali tik didėti.

Svarbu tai, kad „Sodrai“, o ne žmogui tenka visa investavimo rizika, t. y. žmogus garantuotai gaus išmoką.

Šiuo metu pensijų anuitetas apskaičiuojamas pagal prognozę, kad jį įsigijęs žmogus gyvens 20 metų.

Jeigu žmogus gyvena ilgiau, jo anuitetas mokamas iš Pensijų anuitetų fondo investavimo grąžos ir iš dalies finansuojamas tų, kurie išėję į pensiją ir įsigiję nepaveldimą standartinį anuitetą gyveno trumpiau nei 20 metų.

Iki 2020 metų anuitetus mokėdavo draudimo bendrovės. Kiekviena jų turėjo mažesnę klientų bazę, buvo mažiau skaidrumo, jos buvo pelno siekiančios organizacijos, o anuitetai niekada nebuvo indeksuojami.

Mes nesiekiame pelno, todėl visą investavimo grąžą galime paskirstyti fondo ir anuitetų gavėjų reikmėms.

Be to, dalį fondo pelno atidedame į ilgaamžiškumo rezervą, kurį kaupiame tam atvejui, jeigu po 10 ar 15 metų pamatytume, kad žmonės gyvena ilgiau, nei buvome prognozavę.

Kadangi garantavome, jog anuitetą mokėsime visą likusį žmogaus gyvenimą, tokiu atveju anuitetą mokėtume iš ilgaamžiškumo rezervo.

Rezervą kaupiame ir tam, kad nereikėtų prašyti valstybės subsidijos, nors tai numatyta įstatyme.

Jeigu žmonės gyventų ilgiau, nei prognozavome, fondo turtas galėtų tapti mažesnis nei įsipareigojimai, ir nebūtų galimybės šio skirtumo padengti.

Šiuo metu kasmet atidedame apie 15 proc. pelno, apskaičiavę, kiek papildomų lėšų reikėtų išmokėti, jeigu žmonės gyventų dvejais metais ilgiau, nei buvo prognozuota.

Ateityje mokėti didesnes pensijų anuitetų išmokas, t. y. mažinti anuiteto kainą, galėsime ir todėl, kad dabar turime vieną centralizuotą fondą „Sodroje“.

Turėdami pensijų anuitetų gavėjų duomenis vienoje vietoje, galime tiksliau prognozuoti gyvenimo trukmę.

Kaip prižiūrimas beveik 100 mln. eurų vertės fondas?

– Pensijų anuitetų fonde jau sukaupta 98,219 mln. eurų, anuitetą yra įsigiję 5 037 asmenys. Būti atsakingam už žmonių pinigus yra didelis iššūkis, o ką jau kalbėti apie sėkmingai sukurtą investavimo strategiją. Papasakokite apie bendradarbiavimą su Ekspertų taryba, kuri atsakinga už Pensijų anuitetų fondo priežiūrą.

– Pensijų anuitetų fondo veiklą prižiūri penkių nepriklausomų ekspertų taryba. Konkurso būdu atrenkami penkių sričių specialistai pagal jų kompetenciją.

Labai svarbus yra aktuaras, kuris prognozuoja, kiek išėję į pensiją žmonės gyvens, kokio dydžio išmokas reikia mokėti, turint omenyje, kad vieni žmonės gyvena ilgiau, kiti trumpiau.

Šis ekspertas prižiūri mūsų skyriaus aktuaro veiklą.

Investavimo ekspertas prižiūri, kaip mes investuojame, kaip paskirstome lėšas.

Atitinkamai rizikų valdymo profesionalas prižiūri, kaip valdome rizikas.

Finansų ekspertas atsakingas už fondo finansų priežiūrą, nes fondas turi būti finansiškai tvarus, pats save išlaikyti. Mes nesame finansuojami valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų lėšomis.

Pensijų sistemos dalyviai sumoka vienkartinį 2,5 proc. administravimo mokestį, kai pensijų kaupimo fondai perveda žmogaus II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas.

Beje, iki pastarosios pensijų sistemos reformos buvome apskaičiavę, kad jau galime mažinti šį mokestį. Deja, po reformos to padaryti nebegalime.

Na, ir penktasis Ekspertų tarybos narys yra produkto ekspertas, prižiūrintis viską, kas susiję su mūsų siūlomu produktu, kuris turi būti patrauklus klientui.

Šis ekspertas prižiūri įsigijimo, mokėjimo procesus, informacijos pateikimą ir kitus su produktu susijusius klausimus.

Mes Ekspertų tarybai teikiame ataskaitas. Bent kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau, taryba aptaria mūsų darbą.

Jos rekomendacijos ir sprendimai yra patariamojo pobūdžio, tačiau dar nebuvo atvejo, kad „Sodros“ direktorius į juos neatsižvelgtų.

Paaiškinimai:

• Pensijų anuiteto ribos. 2026 metais minimali privalomo pensijų anuiteto suma – 16 785 eurai, maksimali – 83 926 eurai. Šios ribos nurodytos pagal interviu pateiktus duomenis.

** Vorenas Bafetas (Warren Buffett) – vienas sėkmingiausių ir žinomiausių visų laikų investuotojų. Interviu rengimo metu jo turtas buvo vertinamas apie 150 mlrd. JAV dolerių.

*** Sudėtinių palūkanų efektas – kai palūkanos arba investicijų uždirbtas pelnas reinvestuojami, o nauja grąža skaičiuojama jau nuo didesnės sumos. Ilgainiui toks investavimo principas gali gerokai padidinti sukauptą kapitalą.

2026 m. rugsėjo 30 d.

Kaip investuojamos fondo lėšos?

Pensijų anuitetų fondas savo investavimo politikoje pirmiausia orientuojasi į saugumą ir stabilumą. Turtas pagal skirtingus valdymo tikslus yra paskirstytas tarp trijų pagrindinių portfelių – Likvidumo, Garantinio ir Augimo. Be jų, fondas taip pat valdo 3P ir Rezervo portfelius.

Likvidumo portfelis. Jį sudaro pinigai sąskaitoje, terminuotieji indėliai ir Europos Sąjungos valstybių iždo vekseliai. Portfelis skirtas užtikrinti sklandų artimiausių mėnesių išmokų mokėjimą anuitetų gavėjams, todėl šio portfelio investicijų terminas neviršija šešių mėnesių.

Garantinis portfelis. Jį sudaro ilgalaikės obligacijos, skirtos užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio pensijų anuitetų išmokoms. Portfelio lėšos investuojamos į Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių vyriausybių, valstybės valdomų įmonių ir bankų išleistas obligacijas. Siekiant sumažinti portfelio kredito riziką, investicijų dydžiui, priklausomai nuo kredito rizikos, taikomi tam tikri apribojimai. Portfelio finansinė trukmė negali viršyti 15 metų.

Augimo portfelis. Jo lėšos daugiausia investuojamos į akcijas, nes siekiama uždirbti kuo didesnį pelną. Investicijos paskirstomos tarp trijų išsivysčiusių pasaulio regionų. Portfelio lėšos taip pat gali būti investuojamos į besivystančias rinkas bei obligacijas, tačiau šios investicijos negali sudaryti daugiau kaip 10 proc. portfelio turto.

3P portfelis. Jo tikslas – kaupti ir valdyti lėšas, gautas iš 3 proc. atskaitymų.

Rezervo portfelis. Jo tikslas – per ilgą laiką uždirbti kuo didesnę grąžą, kad, Ekspertų tarybai patarus, lėšas būtų galima paskirstyti pensijų anuitetų gavėjams.

Šaltinis: „Sodra“.