AFP-BNS
Devynios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų ir Lietuva, rizikuoja nepasiekti 2030 metų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, pirmadienį pranešė Briuselis, prasidedant Jungtinių Tautų (JT) deryboms dėl klimato kaitos.
Europos Komisija pareiškė prašysianti šių devynių pažeidėjų, kad „kiekviena pateiktų korekcinių veiksmų planą, skirtą paspartinti išmetamųjų teršalų mažinimo priemonių ir investicijų įgyvendinimą bei plėtrą“.
Ataskaitoje, paskelbtoje Turkijoje vykstančio JT klimato kaitos viršūnių susitikimo COP31 kuluaruose, EK įvertino ES valstybių narių pažangą įgyvendinant nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo planus.
Nustatyta, kad Italija, Kroatija ir Kipras jau viršijo 2021–2025 metų išmetamųjų teršalų ribas, o Austrija, Vokietija, Airija, Lietuva, Malta ir Švedija rizikuoja nepasiekti 2030 metams užsibrėžtų tikslų.
Už klimatą, nulinį taršos balansą ir švarų augimą atsakingas Europos komisaras Wopke Hoekstra (Vopkė Hiokstra) išsiųs raštus visoms devynioms šalims, ragindamas per tris mėnesius pateikti planus, kaip sugrįžti į teisingą kelią, teigiama pranešime.
Remiantis preliminariais Briuselio paskelbtais duomenimis, bendras ES grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis praėjusiais metais, palyginti su 2024 metais, sumažėjo 1,6 proc. Šiuo metu 27 valstybių bloko tarša yra 39 proc. mažesnė nei 1990 metais.
ES yra išsikėlusi tikslą iki 2040 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc., o iki 2050 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamų teršalų lygį. Tačiau aplinkosaugos grupės kaltina ES per pastaruosius dvejus metus žengus žingsnį atgal, nes buvo ne kartą sušvelninti verslui taikomi klimato taisyklių reikalavimai.
