AFP-BNS
Azijos akcijų biržų indeksai trečiadienį juda skirtingomis kryptimis, nes anksčiau atsinaujinusį optimizmą dėl dirbtinio intelekto (DI) nusveria nerimas dėl didesnės, nei prognozuota, infliacijos JAV ir palūkanų normų didinimo gruodį perspektyvos.
Po praėjusią savaitę fiksuoto nuosmukio, kurį paskatino baimė, jog demokratai sugriežtins DI reguliavimą, atpigusios technologijų sektoriaus akcijos šią savaitę atsigavo, investuotojams skubant pigiau įsigyti vertybinių popierių bei manant, kad nuogąstavimai galėjo būti perdėti.
Nuotaikas taip pat pagerino duomenų centrų operatorės „CoreWeave“ pajamų ataskaita. Bendrovė nurodė, kad šių metų pardavimai sieks 13–13,3 mlrd. JAV dolerių ir viršys prognozes. Ši žinia nuramino nuogąstavimus dėl bendrovės finansinės būklės po to, kai praėjusį mėnesį ji patyrė didelių nuostolių dėl išpardavimo, kilus spekuliacijoms, kad brangstant skolinimuisi jai gali būti sunku finansuoti savo milžinišką skolų naštą. Tai technologijų sektoriuje sukėlė panikos bangą, nes įmonės labai priklauso nuo skolintų lėšų, reikalingų milžiniškoms investicijoms į DI finansuoti.
Prie vėlesnio technologijų sektoriaus atsigavimo prisidėjo ir bendrovės „Anthropic“ paraiška, kurioje nurodoma, kad per būsimą pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) ji planuoja pritraukti iki 64 mlrd. JAV dolerių, o jos vertė siektų net 1,4 trln. JAV dolerių.
Tikėtasi, kad DI agento „Claude“ kūrėja per savo IPO pritrauks iki 100 mlrd. JAV dolerių, o tai būtų buvęs didžiausias IPO istorijoje. Jos debiutas akcijų rinkoje vertinamas kaip rodiklis, rodantis, kiek ilgai gali tęstis investicijų į DI bumas.
Pateiktoje bendrovės ataskaitoje taip pat atskleista, kad trečiąjį ketvirtį pajamos šoktelėjo iki 17 mlrd. JAV dolerių, palyginti su vos 1,4 mlrd. JAV dolerių prieš metus.
Dar vienu technologijų sektoriaus stiprybės ženklu tapo „Bloomberg“ pranešimas, kad „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ liepą–rugsėjį pirmą kartą pasiekė 10 mlrd. JAV dolerių ketvirtines pajamas, kurias lėmė jos programinės įrangos paklausa. Šis skaičius rodo beveik 50 proc. augimą, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, ir beveik tris kartus didesnį prieaugį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vis dėlto dėmesio centre išlieka JAV lustų milžinė „Nvidia“ po to, kai paaiškėjo, kad jos vadovas
Jensenas Huangas (Džensenas Hvangas) užmezgė romaną su moterimi, kuri, kaip pranešama, yra įtariama Kinijos šnipė. Bendrovės atžvilgiu FTB šiuo metu atlieka tyrimą.
Antradienį „Nvidia“ akcijų vertė vėl smarkiai nukrito. Vienu metu jų kaina krito 6,3 proc. iki 167,35 JAV dolerio. Nuo savaitgalio „Nvidia“ rinkos vertė krito keliais šimtais milijardų dolerių, dėl to pagal vertę ji nukrito į trečiąją vietą tarp didžiausių pasaulio įmonių po „Apple“ ir „Microsoft“.
Antradienį visi trys pagrindiniai Volstrito indeksai prekybą baigė su minusu, nutraukdami dvi dienas trukusį augimą, o Azijos biržose stebimos skirtingos tendencijos. Tokijo, Seulo ir Taipėjaus biržų, kuriose listinguojama dauguma pirmaujančių Azijos įmonių, susijusių su DI, indeksai toliau kyla, taip pat jie auga Singapūre ir Džakartoje. Tačiau nuostoliai fiksuojami Honkonge, Šanchajuje, Sidnėjuje, Velingtone ir Maniloje.
Investuotojai dabar taip pat nerimauja dėl galimybės, jog JAV centrinis bankas (FED) gruodį palūkanų normas padidins labiau, nei tikėtasi, po to, kai JAV vartotojų kainos spalį per mėnesį padidėjo 0,4 proc. – lėčiau nei ankstesnį mėnesį (0,6 proc.), tačiau daugiau nei prognozuota (0,3 proc.).
Tuo metu naftos kainos šiek tiek pakilo po to, kai antradienį vėl krito dėl vilčių, jog JAV ir Iranas sudarys susitarimą, kuris užbaigtų jų karą ir vėl atvertų strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
„Brent“ naftos kaina ūgtelėjo 0,4 proc. iki 91,87 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta pabrango 0,2 proc. iki 86,19 JAV dolerio už barelį.
