AFP-AP-BNS

Moteris, kaltinama šnipinėjimu Kinijai per romaną su „Nvidia“ vadovu Jensenu Huangu (Džensenu Hvangu), į Taivaną atvyko su Honkongo pasu, trečiadienį pranešė salos imigracijos agentūra.

Institucijoms tęsiant šio įvykio tyrimą, paaiškėjo naujų detalių.

J. Huangas pripažino užmezgęs romaną, kaip pranešama, su Alice Huang (Elis Hvang) – buvusia Singapūre įsikūrusios įmonės „Megaspeed“ vadove iš Kinijos, kuri, JAV pareigūnų manymu, dirbo Kinijos žvalgybai. Pekinas kaltinimus šnipinėjimu atmetė.

Bendrovės „Nvidia“ valdyba sekmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl J. Huango, įmonės generalinio direktoriaus ir bendraįkūrėjo, kuris nėra giminystės ryšiais susijęs su A. Huang.

„Mūsų vyriausybės atitinkamos institucijos yra išsamiai informuotos apie visus susijusius įrašus ir informaciją“, – žurnalistams teigė Nacionalinės imigracijos agentūros generalinis direktorius Lin Horng-enas, patvirtinęs, kad A. Huang atvykimui į Taivaną pasinaudojo Honkongo pasu.

„Mes žinojome visus jos atvykimo ir išvykimo įrašus“, – teigė jis.

Honkongo pasų turėtojams atvykti į Taivaną paprastai yra lengviau nei pagrindinės Kinijos teritorijos dalies piliečiams, kurie privalo prašyti specialaus leidimo keliauti į šią salą.

Papildomi ribojimai iš dalies nulemti sudėtingų Kinijos ir Taivano santykių – Pekinas teigia, kad sala yra Kinijos teritorija, ir žada perimti jos kontrolę.

Taivano vidaus reikalų ministrė Liu Shyh-fang (Liu Šifang) sakė, kad A. Huang „iš tiesų atvyko į šalį, tačiau šiuo metu yra užsienyje“.

„Jei būtume žinoję, kad ji yra šnipė, tikrai nebūtume leidę jai atvykti į Taivaną“, – parlamente įstatymų leidėjams teigė Liu Shyh-fang.

„Peržiūrėsime procedūras, ypač išankstinį patikrinimą, tarpinius atrankinius patikrinimus bei pokalbius ir priemones po apsilankymo“, – teigė ji.

„Kiek suprantame, šios ponios Huang leidimas buvo anuliuotas, vadinasi, vėl atvykti į Taivaną jai nebeįmanoma“, – tvirtino ministrė.

Taivaniečių pareigūnai atsisakė pateikti A. Huang kelionių į Taivaną datas ir nurodyti, kiek kartų ji čia lankėsi.

Taivano „nacionalinio saugumo padaliniai aktyviai tiria šį klausimą“, antradienį pranešė Liu Shyh-fang.

A. Huang, dar žinoma kaip Huang Le, buvo pastebėta 2025-ųjų gegužę per vakarienę, kurią J. Huangas surengė kinų restorane Taibėjuje, kai vyko „Computex“ – didžiausia salos technologijų paroda.

Žurnalistai stovėjo lauke prie restorano ir per stiklinius langus bei duris filmavo, kaip J. Huangas ir moteris, atpažinta kaip A. Huang, vilkinti rausva suknele, bendrauja su kitais vakarienės dalyviais.

Vienu metu, kaip matyti tiesioginėse žiniasklaidos transliacijose, J. Huangas apglėbė A. Huang, o ši pabučiavo jį į dešinį skruostą.

Pasaulinis poveikis

Nesantuokiniai ryšiai paprastai yra privatus reikalas, bet J. Huango atveju tai turi pasaulinių pasekmių ir yra asmeninės išdavystės, įmonių šnipinėjimo bei aukštųjų technologijų plėtros saga.

63-ejų vyras yra pagrindinis dirbtinio intelekto (DI) revoliucijos veidas – jo įmonė „Nvidia“ gamina labai paklausius kompiuterių lustus, o su juo siejama Kinijos verslininkė, kaip teigiama, perduodavo Kinijai žvalgybinę informaciją, taip pat pažangius lustus. JAV Kapitolijuje tyrimų reikalauja abiejų partijų atstovai, be to, savo tyrimą pradėjo JAV teisingumo departamentas.

Kai kas tikisi, kad DI technologija pakeis žmonijos civilizaciją, suteikdama kompiuteriams didžiules kūrimo ir analizės galias, o D. Trumpas ne kartą sakė, kad „kas laimi DI srityje, tas laimi viską“. „Nvidia“ yra JAV planų dominuoti šioje srityje pagrindas.

Vykstant DI lenktynėms tarp JAV ir Kinijos, JAV teisingumo departamentas nuolat įspėja apie Pekino keliamą šnipinėjimo grėsmę.

Tai apima pastangas užmegzti gerus ryšius vyriausybėje ir privačioje pramonėje, taip pat įsigyti JAV sukurtą jautrią technologiją, pavyzdžiui, DI lustus.

J. Huangas atsiprašė savo įmonės dėl romano, sakydamas, kad įskaudino žmoną ir vaikus, tačiau nekomentavo pranešimų, kad A. Huang įtariama šnipinėjimu. „Nvidia“ valdyba pareiškė neturinti „jokio pagrindo manyti“, kad kilo grėsmė nacionaliniam saugumui ar „Nvidia“ paslaptims, ir nurodė, kad J. Huangas liks vadovu bendradarbiaudamas su tyrimu.

„Nvidia“ gaminami kompiuterių lustai duomenų centrus iš esmės paverstų gamyklomis, kuriančiomis pirminę žvalgybos informaciją. Ją vėliau būtų galima pritaikyti visoje ekonomikoje automobilių, naujų vaistų, pažangių ginklų gamybai ir galbūt beprecedentės gerovės kūrimui.

D. Trumpas reguliariai skambindavo J. Huangui aptarti šios ateities ir savo bei šalies politinę sėkmę matė J. Huango įmonėje. Šių metų pradžioje J. Huangas prisijungė prie D. Trumpo valstybinio vizito į Pekiną metu. Praėjusį mėnesį D. Trumpas apdovanojo J. Huangą Nacionaliniu mokslo medaliu.

„Nvidia“ taip pat paaukojo 25 mln. dolerių (22,3 mln. eurų) D. Trumpo Baltųjų rūmų pokylių salės statyboms.

Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė akcijų rinkos prieaugio antrosios D. Trumpo kadencijos metu atsirado dėl DI sektoriaus augimo ir duomenų centrų statybos.

Be šio augimo vartotojų išlaidos galėtų sumažėti. Tai suduotų dar vieną ekonominį smūgį prezidentui, kuriam jau nepavyko įgyvendinti savo kampanijos pažado sustabdyti infliaciją. Augančios kainos buvo viena iš priežasčių, dėl kurių rinkėjai praėjusios savaitės kadencijos vidurio rinkimuose griežtai nubaudė respublikonus ir grąžino Kongreso kontrolę demokratams.

Nors J. Huangas sakė, kad jo interesas yra padėti JAV pasiekti sėkmę, jis taip pat išreiškė tvirtą nuomonę, kad „Nvidia“ turėtų galėti parduoti dalį savo mažiau pažangių lustų, pavyzdžiui, H200, Kinijai. „Nvidia“ ilgą laiką teigė, kad šie pardavimai padėtų užtikrinti, jog platesnė DI ekosistema būtų susieta su JAV, taip išstumiant Kinijos lustų gamintojus.

Šie argumentai anksčiau sulaukė dėmesio. Masačusetsui atstovaujanti demokratų senatorė Elizabeth Warren (Elizabet Voren) norėjo, kad J. Huangas atvyktų į Senato bankininkystės komitetą ir atsakytų į klausimus apie savo norą sušvelninti eksporto apribojimus.

J. Huangas atsisako tai padaryti, ir demokratai piktai reagavo, kai paaiškėjo jo neištikimybė, sukėlusi nerimą, kad JAV technologijų bastionui galėjo kilti Kinijos grėsmė.

Pirmadienį paskelbtame pareiškime E. Warren teigė, kad, kaip pranešama, „Nvidia“ gavo leidimus eksportuoti „šimtus tūkstančių pažangių DI lustų į Kiniją, įskaitant su Kinijos kariuomene susijusias įmones“.

E. Warren teigimu, J. Huango santykiai su A. Huang „kelia svarbių klausimų, į kuriuos „Nvidia“ privalo atsakyti“.