AFP-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Berlyną, kur vyksta Norinčiųjų koalicijos viršūnių susitikimas.
Jame Kyjivo sąjungininkai siekia pademonstruoti tvirtą paramą ir užtikrinti Europos vaidmenį būsimose taikos derybose.
Susitikimas, kurį kartu rengia Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai, vyksta netrukus po precedento neturinčių trišalių JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybų Kinijoje.
Berlyno viršūnių susitikimo tikslas – sustiprinti Europos vaidmenį pastangose užbaigti didžiausią žemyne konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Iki šiol šiame procese dominavo Vašingtonas, Maskva ir Kyjivas.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė: „Darome viską, ką galime, kad Europos atstovavimas derybų procese būtų visapusiškas.“
Tikimasi, kad bet kokiose galimose taikos derybose Europai atstovaus vadinamoji E5 pagrindinė grupė, kurią sudaro JK, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Lenkija bei Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.
Į kanclerio biurą atvyko ir JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) bei Steve’as Witkoffas (Stivas Vitkofas). Viršūnių susitikime laukiama daugiau kaip 25 Europos lyderių, taip pat ES ir NATO vadovų.
Numatoma, kad JAV pasiuntiniams teks atsakyti į klausimus apie derybas Kinijoje, kur trys prezidentai sutarė dėl trumpos „taikos deklaracijos“, paliečiančios „strateginį stabilumą“, nors karas Ukrainoje joje neminimas.
Vėliau Kinijoje kalbėjęs V. Putinas pareiškė, kad Rusija diplomatiniais kanalais pakvietė Europos pareigūnus į Maskvą aptarti, ar jie turėtų dalyvauti JAV vadovaujamose derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
„Suprantame, kad aptarinėti klausimus, susijusius su Europos saugumu, be europiečių yra beprasmiška“, – spaudos konferencijoje sakė V. Putinas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Maskva negalėtų sutikti su jokiais Ukrainos ir Europos kariniais ryšiais, kurie būtų susitarimo dėl karo pabaigos dalis.
Ginkluotei reikalingi milijardai
J. Kushneris socialiniame tinkle „X“ parašė, kad jis ir S. Witkoffas tikisi „toliau stiprinti glaudų koordinavimą su Ukraina bei Europa, siekti vieningos pozicijos dėl pagrindinių tvarios taikos elementų ir kartu parengti kito daugiašalių derybų raundo darbotvarkę bei siūlomą formatą“.
Jis pridūrė, kad per derybas taip pat bus svarstoma, kaip koalicija „gali prisidėti prie posovietinių saugumo susitarimų, įskaitant patikimas garantijas Ukrainai ir platesnę sistemą, kuri stiprintų Europos stabilumą bei mažintų būsimo konflikto riziką“.
Vokietija tapo didžiausia karinės paramos Ukrainai teikėja po to, kai D. Trumpas sumažino JAV paramą, be to, ji sparčiai atkuria savo kariuomenę, kad atgrasytų priešišką Rusiją.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pabrėžė, kad visos 27 ES valstybės narės turi padėti finansuoti Ukrainą, nes ateinančiais metais jai trūks 70 mlrd. eurų.
ES trečiadienį pasiūlė narėms suteikti Ukrainai papildomą 45 mlrd. eurų paskolą finansavimo spragai padengti.
Rusija nori susieti karo Ukrainoje pabaigą su visišku Europos saugumo architektūros pertvarkymu, kuris nustumtų NATO toliau nuo jos sienų.
Praėjusią savaitę kalbėjęs F. Merzas tokią idėją atmetė: „Rusija nori kalbėti apie Europos saugumo architektūros klausimus. Mums nereikia to aptarinėti, ji jau egzistuoja.“
Viršūnių susitikimas Vokietijoje vyksta karui įžengiant į dar vieną varginančią žiemą, o Rusijos smūgiams toliau niokojant Ukrainos energetikos ir transporto infrastruktūrą.
Ukrainai skubiai reikia perėmėjų, ypač JAV pagamintų raketų „Patriot“, o karas Artimuosiuose Rytuose dar labiau pagilino pasaulinį jų trūkumą.
Tuo tarpu Ukraina taikosi į Rusijos naftos objektus ir ketvirtadienį vėl atakavo tiltą, jungiantį aneksuotą Krymą su Rusija. Tai buvo trečias kartas per savaitę, kai taikytasi į šią svarbią transporto arteriją.
Po trišalio viršūnių susitikimo Kinijoje kalbėjęs V. Putinas perspėjo: „Mes atsakysime į šias atakas. Mūsų atsakas bus gerokai skaudesnis nei Kyjivo smūgis tiltui.“

