Pranešimas spaudai
Lietuvos sostinei švenčiat 700-ąjį gimtadienį, Vilniaus centre – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje – susirinko galingiausios pasaulio Valdovės ir iškiliausi Valdovai. Egipto princesė Amneris, Tėbų karalius Edipas, Babilono karalius Nabukas, Anglijos karalienės Izabelė ir Elžbieta, Persijos karalystės Valdovė, Indėnų genties vadė, Ispanijos karalienė Elizabetė, Lenkijos karalienė Bona ir žinoma vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas – šių veikėjų dailininkų kurtus teatrinius kostiumus galėsite išvysti parodoje „Valdovės ir Valdovai“. Ekspozicinėje erdvėje gausu interaktyvių elementų, kurių pagalba lankytojai galės geriau suprasti kas yra scenografija, teatre kurianti vientisą vizualinę kalbą, kurią sudaro scenos erdvės, scenovaizdžio, kulisų, kostiumų, grimo, apšvietimo visuma.
Teatro dailininkai – scenovaizdžių ir kostiumų kūrėjai yra režisierių bendraminčiai, formuojantys šiuolaikinio teatro erdvę. Kostiumas – neatsiejamas spektaklio scenografijos elementas, atspindintis statomo kūrinio žanrą, stilių, apibūdinantis veikėją, padedantis aktoriui įsijausti į vaidmenį. Jame atsispindi kūrinio idėja, režisieriaus koncepcija, dailininko individualus požiūris. Parodoje „Valdovės ir Valdovai“ eksponuojami įvairių dailininkų kurti, operų ir dramų pastatymuose personažų valdovų kostiumai. Ekspozicinėje erdvėje išvysite monumentalų Babilono karaliaus Nabuko kostiumą biblinės archaikos inspiruotu galvos apdangalu ir didingą, karališko purpuro klostėmis srūvančią Anglijos karalienės Izabelės suknelę – veikėjus, nužengusius iš scenografės Dalios Mataitienės sukurtos abstrakčios karališkos erdvės. Visai kitoks šios dailininkės kurtas karalienės Elzbietos kostiumas – puošnus, ištaigingas, kontrastingų spalvų ir faktūrų, alsuojantis vėlyvojo XVI amžiaus Anglijos monarchės rūmų dvasia. Vizualizuoti vaizduojamojo meno ir muzikinės kalbos ryšius siekusio dailininko Liudo Truikio Ispanijos karalienės Elizabetės kostiume išryškinta jo muzikinė plastika – pabrėžtas jo konstruktyvumas, tikslumas, muzikinė ritmika (grafiški gotikinės architektūros elementai – kryžiažiedžiai, strėlinių arkų juostos – išdėstyti pasikartojančia tvarka). Dailininkas atidžiai tyrinėjo istorinio kostiumo detales, ypač ornamentus, ir suteikė jiems savitą vaidmenį kostiumo sandaroje.
Lietuvos karalių Mindaugą sukūrė Arūnas Tarabilda. Dailininkas jį apvilko kukliu odiniu kostiumu, siekdamas, kad žiūrovas sutelktų dėmesį į jo tariamus žodžius, o ne išvaizdą. Svarbi šio kostiumo detalė – karūna, kurios formą, tikėtina, įkvėpė Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios kupolą puošianti detalė. Vaizdų asociatyvumas būdingas ir dailininkei Janinai Malinauskaitei – detalus ir spalvingas Čango kostiumas nukelia į tolimąją Kiniją, į imperatoriškuosius rūmus. Stilizuotą graikų mitologijos interpretaciją išvysite dailininko Henriko Cipario kurtame karaliaus Edipo apdare. O sudėtingą istorinių kostiumų konstrukciją – Lenkijos karalienės Bonos suknelėje, kurios autorė Agnė Kuzmickaitė. Tuo tarpu Reginos Songailaitės-Balčikonienės kostiumuose siekta nenutolti nuo vaizduojamojo laikotarpio stiliaus ir formų.
Kviečiame parodą aplankyti tiek pavieniui, tiek su muziejaus gide ir atrasti paslaptingą teatro dailės pasaulį.
Paroda veiks nuo balandžio 1 d. iki gegužės 28 d.
