BBC/Tie2
Nuo epo iki pasakos apie itin turtingus. Pateikiame britų visuomeninio transliuotojo BBC Culture atrinktus geriausius 2023 metų grožinės literatūros kūrinius.
Salmanas Rushdie „Pergalės miestas“
15-asis Bookerio premijos laureato „Vidurnakčio vaikai“, „Šėtoniškos eilės“ ir „Kichotas, Pergalės miestas“ romanas, „The New Yorker“ apibūdintas kaip „nepaprastai malonus“. Romane vaizduojama epocha, prasidedanti XIV amžiaus pietų Indijoje. Jo herojė – sielvarto apimta devynerių metų mergaitė Pampa Kampana, kuriai deivė liepia sukurti moterų lygybę patriarchaliniame pasaulyje. Šiame romane Rushdie sukūrė „alternatyvią Mahabharatą“, rašo „The Guardian“, apibūdinęs kūrinį „išmintingu mitu iš plikų istorijos kaulų“.
Eleanor Catton ,,Birnam Wood”
Eleanor Catton 2013 metais laimėjo Booker premiją už romaną „Šviesuliai“, o naujausias Naujosios Zelandijos autorės kūrinys – šmaikštus trileris „Birnam Wood“ taip pat sulaukė didelio įvertinimo. Ekologinis aktyvumas įgauna stulbinančią sėkmę, kai jaunieji aplinkos teisių grupės nariai susipažįsta su milijardieriumi dronų gamintoju. „Catton yra ne tik konkuruojančių interneto filosofijų meistrė“, – sakoma Vogue.com. “Jos personažai yra labai prieštaringi, bet jūs negalite jų nesekti.” „The Guardian“ giria Cattoną kaip „prašmatnių techninių dovanų romanistę, kuri kreipiasi į pasaulį plačiu suvokimu“. „Birnam Wood“, kaip teigiama apžvalgoje, yra „dar vienas virtuoziškas spektaklis: įmantrus siužetas, turtingai sumanytas, įdomiai skaitomas“.
Maxas Porteris „Shy“
„Lanny“ (2019) ir „The Death of Francis Bacon“ (2021) autoriaus ketvirtoji knyga yra dar vienas nedidelis eksperimentinės, poetinės prozos tomas. Jo herojus yra 15-metis Shy, su kuriuo susiduriame, kai jis pilnomis kišenėmis akmenų išeina iš Paskutinės galimybės – neramių jaunuolių namų. „Shy“ yra geriausias Porterio kurinys, rašoma „The Telegraph“, nuo jo pripažinto 2015 m. debiuto „Grief is a Thing with Feathers“. „Žmoniškumo ir grakštumo aktas, sustiprintas išskirtinės formos ir meniškumo“. Anot „iNewspaper“, tai „akinantis prozos žaismas ilgą mūsų laikų naktį“.
Jenny Jackson ,,Pineapple street”
„Nuostabu – protinga, juokinga ir puikiai pastebėta“, – taip „The Sunday Times“ „India Knight“ apibūdina Pineapple Street. Debiutiniame Jenny Jackson romane išsamiai nagrinėjamas kartų turtas ir privilegijos. Pagal tris moteris, priklausančias itin turtingam Stoktonų klanui, žaliuojančiose Bruklino aukštumose, Niujorke. „Įspūdinga tai, kad turtingi žmonės traktuojami kaip klystantys žmonės“, – sako Medium. „Nors šie veikėjai yra netobuli, bet kokiu atveju juos pamilsite ir norėsite sužinoti, kaip jie atrodys, kai tik pasieksite knygos pabaigą.
Jessica George ,,Maame“
Debiutinis Jessica George romanas iškart tapo NYT bestseleriu, kai tik buvo paskelbtas šių metų pradžioje; Maddie, pravarde „Maame“, yra dvidešimties metų londonietė, kurios tėvai iš Ganos ir atsisako jos po nuolatinių 25 metų gyvenimo išbandymų. Nepaisan to, ji tampa pagrindine globėja savo tėvui, sergančiam parkinsono liga. „The Washington Post“ rašo, kad pilnametystės sulaukusi istorija apie šeimą, santykius ir tapatybę, „Maame“ „ne visada yra lengvai skaitoma istorija, bet ji visada pasakojama su malone ir užuojauta“. „The New York Times“ rašo: „George demonstruoja gyvenimo detales su tokiu pasitikėjimu ir gyvenimo džiaugsmu, jog sunku pamiršti, kad ji pirmą kartą rašo romanus“.
Kashnana Cauley ,,Survivalists”
„Survivalists“ advokatė Aretha apsigyvena pas savo vaikiną, kavos verslininką, Aaroną ir jį paskutinei dienai ruošiančius namiškius. Toliau seka pusiau juokais kapitalizmo, ginklų nuosavybės ir to, ko reikia norint išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje drama. „Išmok jos vardą, nes Cauley šiandien yra viena juokingiausių rašytojų, taškas“, – rašo „Los Angeles Times“. ,,Vulture” sutinka, apibūdindamas Cauley kaip „vieną protingiausių ir juokingiausių rašytojų, dirbančių šiandien, o šis romanas yra galimybė gerbėjams praleisti dar daugiau laiko su jos griežta Amerikos kultūros trūkumų kritika“.
Cecile Pin ,,Wandering Souls”
Cecile Pin debiutinis romanas, paremtas jos pačios motinos istorija, supindamas tikrus istorinius įvykius su fantastika. Viskas prasideda 1978 m., praėjus trejiems metams po to, kai paskutiniai JAV kariai paliko Vietnamą. Jauni našlaičiai broliai ir seserys Anhas, Thanh ir Minh pabėga iš savo kaimo, pirmiausia į Honkongą ir kaip pabėgėliai keliauja į jų nelaukiantį M. Tečer Britanijos kraštovaizdį. Jų kelionę lydi jaunesniojo brolio Dao, pasiklydusios sielos, kalbančios iš užmiesčio tarp mirusiųjų ir gyvųjų, balsas. „Wandering Souls“ yra „subtili ir patraukli“, rašo LA Times, o „iNewspaper“ rašo: „Tai galingas ir savalaikis debiutas apie prieglobsčio ieškojimą; apie tai, koks yra gyvenimas, kai jis atplėšiamas nuo ištakų, ir kokia gali būti laimė ir tapatybė vėl rasta svetimuose krantuose“.
Georgina Moore ,,The Garnett Girls”
Įsikūrusios JK Vaito saloje, mylimame, bet griūvančiame šeimos name Sandcove, trys labai skirtingos seserys ir jų netradicinė mama sprendžia gyvenimą ir seniai saugotas šeimos paslaptis. „Sunday Times“ geriausiai parduodamas debiutinis Georginos Moore romanas tyrinėja, ar vaikai kada nors gali išsivaduoti nuo klaidų, kurias daro jų tėvai. “Kiekvienas iš pagrindinių veikėjų yra ydingas, tačiau panašus”, – sako “The Independent”, – o šeimos dinamiką tarp stiprių moterų puikiai pavaizdavo Moore. Įtraukiantis romanas, kuris leidžia skaitytojui pajusti, kad jie tapo šeimos dalimi.” Pasak „The Observer“, tai užtikrintas debiutas. „Turint įtaigią Moore prozą, nesunku suprasti, kodėl „The Garnett Girls“ yra lyginama su Penny Vincenzi kūriniais.
Margaret Atwood ,,Old Babes in the Wood”
Šis 15 dalių trumpų istorijų rinkinys yra pirmasis Atwood leidinys po „Testamentų“. Knyga padalinta į tris dalis, ji iš dalies skirta 2019 m. mirusiam Atwood partneriui Graeme’ui Gibsonui; Scenos iš Tigo ir Nell santuokos sujungia daugybę skirtingų pasakojimų, apimančių viską nuo ateivių iki pandemijų. „Old Babes in the Wood“ yra „įtraukiantis skaitymas“, rašo FT, kuriame pabrėžiamos „temos, kurios visada yra Atwoodo kūrybos centre: persekiojantis traumuojančių istorijų buvimas, gilus galios ir galimybių disbalansas šiandieniniame pasaulyje ir visuomenės tamsiausia ateitis“. „The Guardian“ rašo: „Gyvenimų fragmentai, kupini įniršio ir liūdesio“.
Sebastian Barry ,,Old God’s Time”
Kai jis susiduria su praeitimi, kurią norėtų pamiršti, į pensiją išėjusio policininko Tomo gyvenimas pavirsta į tolesnę sumaištį. Devintajame airių autoriaus romane Barry tyrinėja, kaip smurto ir prievartos padariniai atsiliepia iš kartos į kartą. „Old God’s Time“ yra „atsiskaitymas su pažeistu nekaltumu“, sakoma „Irish Independent“. „Žinoma istorija apie bažnyčios ir valstybės nusikaltimus pasakojama naujai ir įspūdingai. Tuo tarpu „iNews“ knygą apibūdina kaip „didžiulis Airijos romanas“. Barry, sakoma, yra „pasakotojas… tyrinėjantis ribą tarp tikro ir netikro ir jos ryšį su trauma“.
Paul Harding ,,This Other Eden”
Tai trečiasis Hardingo romanas: po Enono (2013 m.) ir jo 2009 m. debiuto „Tinkers“, už kurį jis laimėjo Pulitzerio premiją. Tačiau būtent „Šiame kitame rojuje“ Hardingo talentas įgavo didžiausią išraišką“, rašo „The Observer“, girdamas „Hardingo sakinių gilumą, jų kvapą gniaužiančią angelišką šviesą“. Istorinių įvykių įkvėpta istorija vyksta Obolio saloje XX amžiaus pradžios Meine, kurią mišrių rasių Honey šeima vadino namais ištisas kartas, kol jie staiga buvo išstumti iš salos. „The Other Eden“, rašo „The New York Times“, yra „romanas, kuris yra ir griaunantis, ir medituojantis“.
Curtis Sittenfeld ,,Romantic Comedy”
Šiame humoristiniame romane, Sally Milz yra TV komedijos scenarijaus rašytoja, kuri atsiduria neįtikėtinuose santykiuose, paneigiančiuose visas jos prielaidas apie romantiką. Curtis Sittenfeld yra populiarių romanų „Amerikietiška žmona“ ir „Rodham“ autorė. „The Guardian“ rašo, kad ,,autorė duoda skaitytojams tai, ko jie nori – ir būtent tai ji daro šiame jaukiame, protingai sukurtame pasakojime apie darbą ir meilę.. Viso romano struktūra, tempas ir dialogas yra nepriekaištingi. “ „The Washington Post“ atkreipia dėmesį į Sittenfeld „greito tempo prozą“ ir giria, kaip ryškiai ji vaizduoja kasdienybę televizijoje, kurioje dirba jos veikėjas. „Darbas tampa nepaprastai įdomus ir primena mums, kaip retai galime pamatyti, ką žmonės iš tikrųjų veikia biure.
