PagrindinisKultūros renginių anonsas„Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960-1990“. Susitikimai, paskaitos, diskoteka.

„Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960-1990“. Susitikimai, paskaitos, diskoteka.

Paskelbta

Pranešimas spaudai

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus gegužės – birželio mėnesiais rengia susitikimų ir paskaitų ciklą, skirtą pokalbiams apie 1960-1990 metų muziką Lietuvoje, kurie atskleis, kaip džiazas, hipiai, bigbytas, rokas, pankrokas prisidėjo kovoje už Lietuvos laisvę.

Pirmojo susitikimo „Džiazo muzika – laisvės sinonimas (1960 –1990)“ metu, gegužės 4 dieną, Kauno merginų bigbyto grupės „Eglutės“ gitaristė (1969-1971), muzikologė Rūta Skudienė kalbės apie džiazą. Sovietmečiu džiazas  laikytas sovietinei ideologijai nepriimtinu, svetimu reiškiniu. Visgi, politinio atšilimo metais oficialiai būrėsi  orkestrai, bigbendai, galėję atlikti sudėtingus svingo eros  užsienio autorių kūrinius. Džiazą groti, jo klausytis buvo ne tik madinga, džiazas tapo laisvės, rezistencijos išraiška.

Rašytojas, žurnalistas, teatro ir judesio aktorius, aktyviai organizavęs antisovietinę pogrindinę veiklą Arkadijus Vinokuras Tarptautinę Muziejų naktį  gegužės 13 dienos vakarą kvies į pokalbį „Hipių judėjimas Lietuvoje ir roko muzika“. Sovietų okupacijos metais hipių judėjimas tapo vieša kultūrine rezistencija  prieš sistemą, o roko muzika ėmėsi formuoti būsimąją Lietuvos populiarią muziką bei ateities dainininkus. Abi šios sovietinės subkultūros kartu laužė nusistovėjusias sovietinio socialinio gyvenimo normas ir abi stipriai įtakojo protesto dvasią prieš sovietinę sistemą. Ryškiausia  protesto išraiška tapo Romo Kalantos susideginimas ir protesto mitingas Kaune 1972 metų gegužę. Kokią įtaką turėjo šis Lietuvą sudrebinęs įvykis muzikiniam gyvenimui išgirsime tą pačią dieną dr. Egidijos Ramanauskaitės-Kiškinos paskaitoje „Lietuvos muzikinio undergroundo pėdsakais: nuo ištakų iki XX a. pabaigos“. Paskaitoje bus pristatomi Lietuvos alternatyviosios jaunimo kultūros epizodai, sovietmečiu skatinę kultūros laisvėjimo procesus, o visa savo įvairove atsiskleidę kartu su nepriklausoma Lietuva.

Pirmą kartą pankroką Lietuvos žiniasklaidoje 1978 metais paminėjo žurnalas „Nemunas“: „Nauja popmuzikos banga – riksmas: jaunimo generacijos, neturinčios ateities.“ Apie Lietuvos pankroką ir pankų subkultūrą gegužės 17 dieną  kalbės ir subjektyvų lietuviško pankroko pjūvį pristatys Ore.lt redaktorius ir „Radio Vilnius“ laidos apie lietuvišką muziką „Kabinetas“ vedėjas, buvęs grupių „WC News“ ir „dr.Green“ narys Domininkas Kunčinas.

Kultūros nakties metu, birželio 16 dieną, lietuviškos muzikos entuziastai DJs Smetona vainikuos renginių ciklą diskoteka „Roko rifai“. Smetonos laikus primenančiais pseudonimais prisistatantys didžėjai nevengia ne tik įvairios muzikos, bet ir formatų – archyvus traukia iš kasečių ar vinilo, kompaktinių diskų ar interneto platybių ir taip sukaupė tokį platų archyvą, kuris atėjusius į vakarėlius verčia kilstelėti antakius ir į tautinės muzikos palikimą pažvelgti kitomis akimis.

Renginiai nemokami

Programa:

Gegužės 3 d.  18.00 val. Paskaita „Džiazo muzika – laisvės sinonimas (1960 –1990)“. Pranešėja Rūta Skudienė.

Gegužės 13 d. 18.00 val. Paskaita „Lietuvos muzikinio undergroundo pėdsakais: nuo ištakų iki XX a. pabaigos“. Pranešėja Dr. Egidija Ramanauskaitė Kiškina

Gegužės13 d. 20.00 val. Paskaita „Hipių judėjimas Lietuvoje ir roko muzika“. Pranešėjas Arkadijus Vinokur

Gegužės 13 d. 22.00 Ekskursija po parodą „Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960-1990“ su parodos kuratoriumi Povilu Girdeniu.

Gegužės 17 d. 18.00 val. Paskaita „Lietuvos pankrokas ir pankų subkultūra“. Pranešėjas Domininkas Kunčinas.

Birželio 16 d. 22.00 val. Diskoteka „Roko rifai“ su DJ‘s Smetona

 

Daugiau apie renginius: ltmkm.lt

Prisegtos nuotraukos:

  1. Parodos „Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960-1990 m.“ fragmentas. Foto Z. Nekrošius
  2. Džiazo koncerto, vykusio Vilniuje 1962‒1965 m. veikusioje Jaunimo kavinėje-skaitykloje L. Girosg. 22 (dabar Vilniaus g.), akimirka.

Iš kairės: Aleksandr Melnik (mušamieji), Gregory Talas (kontrabosas), Viačeslavas Ganelinas (pianinas); 1964 m.

Gregory Talas nuosavybė

  1. Grupė „Katedra“ koncerte, ginant Lietuvos Parlamentą; ne vėliau kaip 1991 m. sausio 13 d.

Vyginto Skairaičio nuosavybė

  1. Grupė Sa-Sa, ~1981-1984, grupės Sa-Sa nuosavybė
  2. Festivalio Vilnius Punk-89 publika, Vilniaus Alumnato kiemas/ 1989 rugsėjo 16 d. Nėriaus Pečiūros nuosavybę
  3. Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos ~1970-1972 m, Silvijos Kurienės nuosavybė

Naujausi straipsniai

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...

Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų susirinko į moksleivių protestus

AFP-BNS Prancūzijoje antradienį, akylai stebint gausioms policijos pajėgoms, į gatves plūdo tūkstančiai demonstrantų – prie...

Daugiau

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...