LETA-BNS
Baltijos valstybėse šešėlinė ekonomika 2022-aisiais dar labiau išsiplėtė tik Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – susitraukė, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje („SSE Riga“) nuo 2009-ųjų kasmet atliekamų tyrimų rezultatai.
Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris regione išliko Latvijoje, mažiausias – Estijoje.
Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto iki 25,8 proc., Latvijoje – sumažėjo 0,1 punkto iki 26,5 proc., Estijoje – sumenko 1 punktu iki 18 procentų.
Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje praėjusiais metais nedeklaruotos pajamos sudarė didžiausią šešėlinės ekonomikos sudedamąją dalį – 36,5 procento. Darbo užmokesčio „vokeliuose“ dalis siekė 34 proc., o nelegalaus darbo jėgos naudojimo – 29,5 procento.
Latvijoje ir Estijoje svariausias šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė darbo užmokestis „vokeliuose“ – 46,7 proc. visos šešėlinės ekonomikos Latvijoje ir 44,5 proc. Estijoje. Nedeklaruotos pajamos Latvijoje pernai sudarė 29 proc. visos šešėlinės ekonomikos, nelegalūs darbuotojai – 24,3 proc., o Estijoje – atitinkamai 27,5 proc. ir 28 procentus.
Bendras verslo kyšininkavimo lygis (pajamų dalis, kuri skiriama neoficialiems mokėjimams „reikalams sutvarkyti“) per metus Lietuvoje nukrito 1,9 procentinio punkto iki 10,4 proc., Estijoje – 0,6 punkto iki 6,4 proc., tuo tarpu Latvijoje – pakilo 0,2 punkto iki 9,4 procento.
