BNS
Seimas antradienį per pirmą balsavimą atmetė iniciatyvą rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Už valdančiųjų konservatorių parengtą nutarimo projektą po pateikimo balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 61 ir aštuoni parlamentarai susilaikė.
Pirmalaikių rinkimų nepalaikė ir dalis jį inicijavusios konservatorių frakcijos – už buvo 34, prieš balsavo 14 ir susilaikė du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.
Kitų dviejų koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, frakcijų atstovai vienbalsiai buvo „prieš“.
Už konservatorių iniciatyvą, kaip įpareigojo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybė, balsavo 16 „valstiečių“ frakcijos narių, išskyrus vieną buvusį „prieš“ ir vieną susilaikiusį atstovą.
Už projektą balsavo didesnė dalis opozicinių socialdemokratų, devyni buvo „už“ ir du „prieš“, iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ už pirmalaikius rinkimus buvo vienintelis atstovas, o 14 balsavo „prieš“.
Aštuoni „darbiečiai“ balsavo prieš pirmalaikius rinkimus, iš Mišrios Seimo narių grupės buvo šeši balsai „už“ ir po du „prieš“ bei du susilaikiusius.
Pritarti projektui per pateikimo stadiją būtų pakakę paprastos daugumos, priėmimui būtų reikėję 85 balsų.
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo rengti Seimo rinkimus, argumentuodama būtinybe perkrauti politinę sistemą.
„Siekiant aukštesnio standarto nei teisėsaugos indulgencija ar pareiškiami kaltinimai kviečiu palaikyti politinės sistemos perkrovimą per rinkėjų pasitikėjimo atnaujinimą“, – antradienį Seime pristatydamas projektą dėl pirmalaikių rinkimų sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.
Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus TS-LKD prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje atsistatydins. Tai reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą.
