BBC/Nicholas Barber/Tie2
Veiksmas vyksta JAV dykumos mieste, o naujausiame režisieriaus filme vaidina bene daugiausiai žvaigždžių, tarp jų – Tomas Hanksas, Scarlett Johansson ir daugelis kitų. ,,Tačiau tai filmui nepadeda”, – rašo Nicholas Barber.
Šiuo metu socialinėje erdvėje pastebima Weso Andersono pastišų tendencija. Matomi dirbtinio intelekto (AI) sukurti siaubo ir fantastinių filmų anonsai – iš karto atpažįstamu Andersono stiliumi, o „TikTok“ turinio kūrėjai Weso Andersono stiliumi kuria viską – nuo atostogų iki kelionių į kavinę. Ir visi turi režisieriaus firminius ženklus – didžiąsias raides, spalvines pasteles, simetriškas kompozicijas, nušlifuotą dialogą, kurį perteikia žymių aktorių sąrašas. Tačiau dauguma įrodo, kad Andersoną mėgdžioti nėra taip lengva. „The French Dispatch“ ir „The Grand Budapest Hotel“ yra daug daugiau nei keletas stilistinių keistenybių. Nesu tikras, kad tai pasakytina ir apie jo naujausią komediją – „Asteroidų miestas“. Šis įmantrus, tuščias saldėsis įrodo, kad, kad ir kaip entuziastingai žmonės gali jį karikatūruoti, niekas negali to padaryti entuziastingiau nei jis – Wesas Andersonas.
Filmo veiksmas vyksta 1955-ųjų pietvakarių Amerikos dykumoje – ryškiai oranžinėje dykumoje, apsuptoje ryškiai oranžinių uolienų darinių. Mažas miestelis – Asteroid City – susideda iš motelio, garažo ir mažų baltų namelių eilių. Prieš 5000 metų ten nusileido meteoritas, o atsiradęs ryškiai oranžinis krateris yra vyriausybės observatorijos vieta. Šiame mieste dabar vyksta „Jaunųjų žvaigždžių ir kosmoso kadetų suvažiavimas“, į kurį sukviesti moksliškai puikūs aukštųjų mokyklų studentai. Jie kviečiami parodyti savo išradimus: raketų paketą, spindulių pistoletą, įrenginį, vaizduojantį Mėnulį.
Šių paauglių tėvai – neseniai našliu tapęs karo fotografas, kurį vaidina Jasonas Schwartzmanas, ir nusivylusi kino žvaigždė, kurią vaidina Scarlett Johansson. Taip pat karo didvyris, kurį vaidina Jeffrey’us Wrightas, pasipūtęs senelis, kurį vaidina Tomas Hanksas, motelio savininkas, kurį vaidina Steve’as Carellas, astronomė, kurią vaidina Tilda Swinton, mechanikas, kurį vaidina Mattas Dillonas, ir daug kitų. Jei norite patys pamatyti žvaigždes, „Asteroid City“ tikrai turi jums ką pasiūlyti.
Be to, aplinka yra sintetinė ir karikatūriška – dangus, sienos ir kelnės yra vienodo šviesiai mėlyno atspalvio. Neįprastų veikėjų sąveika yra manieringa ir monotoniška. O scenos labiau primena atskirus eskizus, o ne besitęsiančios istorijos dalis. Tuo tarpu tokie svarbūs įvykiai kaip atominės bombos bandymas ir greitaeigis policijos gaudymas pristatomi neįspūdingai. Andersono fanus ir mėgdžiotojus gali nudžiuginti šie kaprizai, tačiau visus kitus – suerzinti. Tai tarsi andersoniškų keiksmažodžių skonis.
Kitas filmo sumanymas yra tai, kad tai nėra tik filmas. Nespalvotas prologas, kuriame susiraukęs pasakotojas yra Bryanas. Jis informuoja, kad tai, ką pamatysime, yra Brodvėjaus pjesė. Tačiau iš tikrųjų mes pamatysime ne spektaklį, o televizijos laidą apie pjesės kūrimą. Tai reiškia, kad pagrindinės dykumos scenos nuo žiūrovo yra atskirtos per daug dirbtinai. Kai priartėjama prie būsimo fotografo ir kino žvaigždės romano, ekrane pasimato kortelė, informuojanti, kurią veiksmo sceną žiūrite, o pasakotojas netyčia nuklysta į filmavimo veiksmą ir grįžta į nespalvotą pasaulį, kuriame Edwardo Nortono dramaturgas dalyvauja Schwartzmano aktoriaus atrankoje, o Adrieno Brody režisierius gyvena teatre, nes išsiskyrė su žmona Hong Chau. O ir Margot Robbie, Jeffas Goldblumas ir Willemas Dafoe taip pat, atrodo, filme – nes pokštas, nes Andersonas gali įtikinti šiuos A klasės sąrašų aktorius vaidinti, net tada, kai beveik neduoda jiems jokio vaidmens.
Taip, „Asteroid City“ yra išradingas ir linksmas, kaip niekad kruopščiai surežisuotas filmas. Tačiau, atrodo, kad ši gluminantis postmodernizmo kūrinys skirtas išbandyti režisieriaus gerbėjų kantrybę – pamatyti, kaip toli jis gali nutolti nuo žmogiškų emocijų ir mėgautis sau maloniais kaprizas. Bandyti, kol gerbėjai nepasiduos. Tačiau pirmą kartą per savo karjerą Andersonas man nuėjo per toli.
