Nicholas Barber/BBC/Tie2

Ši „džiaugsminga“ komedija, kurioje vaidina Margot Robbie ir Ryanas Goslingas, tikrai bus nominuota daugeliui apdovanojimų, rašo Nicholas Barberis.

Holivudo būklė šiuo metu  ne pati geriausia, tad ,,Barbė” – vienas karštligiškiausiai laukiamų 2023 metų JAV filmų. Filmas neišvengiamai siejamas su įvairiomis plastikinėmis lėlėmis. Reikia pasakyti, kad ,,Barbė” visiškai pateisina tą karštligišką laukimą. Taip, mes pasiekėme painų šou verslo istorijos tašką, kai dviejų valandų žaislo reklama teikia didesnį pasitenkinimą nei dauguma kitų šiais metais siūlomų pramogų didžiajame ekrane. Tai – ne tik nuoširdžiai juokinga gyvo veiksmo komedija – o tokių šiais laikais nėra daug – bet ir visai intelektualus, aistringas projektas – drąsus, išradingas ir politiškai įtemptas. Todėl tikrai bus nominuotas visiems apdovanojimams. ,,Barbė”  kaip geriausio filmo nominantas 2024 metų „Oskaruose“? Kodėl gi ne?

Galbūt neturėtume per daug stebėtis. Filmo režisierė ir bendraautorė Greta Gerwig, kuri iš nulinio biudžeto nepriklausomų komedijų tapo Frances Ha ir Mistress America žvaigžde ir bendraautore bei „Oskarui“ nominuota filmų „Lady Bird“ ir „Little Women“ scenariste -režisiere. Jos bendraautorius (ir partneris) yra Noah Baumbach, kuris kartu su ja sukūrė Frances Ha ir Mistress America, taip pat rašė ir režisavo tokias komedijas kaip „Vedybų istorija“, „Kalmarai“ ir „Banginis“. Dar svarbiau yra tai, kad jis buvo vienas iš „Madagascar 3: Europe’s Most Wanted“ scenarijų kūrėjų. Taigi, jis yra profesionalas, gebantis pasiimti  pinigus ir pakelti filmo idėją į naują, aukštą lygį.

Gerwig ir Baumbacho filmo idėja ta, kad yra stebuklinga žemė, pagaminta iš spalvingo plastiko, kur visi „Mattel“ Barbie asortimento žaislai gyvena kaip tikri žmonės. Margot Robbie yra stereotipinė Barbė – madai neabejinga blondinė. Tokia, kokią pirmiausia įsivaizduoji išgirdęs žodį Barbė. Tai puikus apibūdinimas. Robbie yra ne tik filmo prodiuserė, bet ir nenugalimas, žavingai protingas, mielas ir naivus personažas. Ir, žinoma, ji labai panaši į tikrą lėlę Barbę. Kai kuriems filmams sunku ,,susitvarkyti” su  jos grožiu. Tačiau ,,Barbėje” kad ji „tikrai, tikrai, tikrai juokingai gražiai atrodo“, Dereko Zoolanderio žodžiais tariant, akcentuojama gudriu postmoderniu sąmoju. Barbielande svarbu ne vien išvaizda. Yra prezidentė Barbė (Issa Rae), fizikė Barbė (Emma Mackey) ir daugybė kitų Barbių, kurios visos yra linksmos ir kažko pasiekusios – turi gerą karjerą, pilnas drabužių spintas ir spindinčius rožinius svajonių namus. Kita vertus, Kenai miglotai suvokia, kad vienintelis jų gyvenimo tikslas yra stovėti šalia savo garsesnių kolegų. Kaip herojai tipiškame Holivudo filme – situacija, kuri vis labiau trikdo Keno rolę atliekantį Ryanas Goslingas. Vienintelis jo darbas, anot jo, yra „Paplūdimys“. Ne banglenčių sportas, ne gelbėjimas, bet „paplūdimys“.

Tad ir Barbę pradeda kamuoti keisti jausmai. Ji nustoja linksmintis ir ima kalbėti apie mirtį. Jos pėdos ir pirštų galiukai visada buvo įstrigę aukštakulniuose batuose, tačiau kitą rytą, po vakarėlio, jos tampa plokščios kaip įprastos žmogaus pėdos. Jos kolegės Barbės sako jai, kad ji kalba nesamones ir kad turėtų pasikonsultuoti su į raganą panašia keistąja Barbe, kurią vaidina Kate McKinnon (tai Barbė, su kuria buvo žaidžiama tiek daug, kad ant jos veido ir plaukų matosi rašiklio žymės). Keistoji Barbė išsiunčia stereotipinę Barbę į realų pasaulį, o kartu važiuoja Kenas. Barbė turi surasti merginą, kuriai ji priklauso, ir išsiaiškintų, kodėl niūrios merginos mintys apėmė ir ją. Vienas malonus dalykas tas, kad Barbielando gyventojai žino – jie iš tikrųjų yra susiję su lėlėmis, su kuriomis žaidžia vaikai. Dar vienas aštrus pokštas – Barbės ir Keno aplankyta realaus pasaulio dalis – Los Andželas, kuris beveik toks pat nerealus, kaip ir vieta, iš kurios jie atvyko. Nepaisant to, netrukus jie atranda įdomių dalykų, kurie baugina Barbę ir įkvepia Keną: čia vyrai kur kas dažniau dirba svarbius darbus nei moterys.

Šmaikštus, pokštų kupinas siužetas išlaiko šypseną veide, tarsi būtumėte klasikinė Barbė ar Kenas. Ypač maloni yra Goslingo klounada. Kaip ir filme „The Nice Guys“ ir „Saturday Night Live“ eskize apie Avataro logotipą, jis energingai pasiryžęs atrodyti kvailai. Scenarijus iš pradžių atrodo pažįstamas – jūs turite jautrius žaislus iš „Toy Story“, nenumaldomai linksmas „Lego filmo“ figūrėles (Will Ferrell pasirodo kaip piktadaris verslininkas, kaip ir filme „Lego“) ir magišką nekaltumą iš „Enchanted“. Vis dėlto Barbę džiugina tai, kad Gerwig ir Baumbachas negaišta laiko lenktyniaudami scenomis, kurias galbūt numatytumėte, ir scenomis, kurių nenorėtumėte matyti. Jų nepaprastai ekscentriškoje pasakoje yra šiek tiek tamsaus, nerimo persmelkto Charlie Kaufmano siurrealizmo (Mattel biurai primena buvimą Johnu Malkovichiumi) ir kruopštaus Stanley Kubricko baisumo. Joje yra epizodų iš epinės roko operos ir svajonių baletas iš Gene Kelly miuziklo. Tai – ardomoji Mattel,  dažnai abejotinų produktų kūrimo istorija, ir nežabota seksizmo ir patriarchalinės priespaudos satyra. Kai kurie jaunesni žiūrovai, t.y. tie, kurie vis dar yra geriausio Barbių pirkimo amžiaus, gali būti suglumę, tačiau Gerwig su jai įprastu nuoširdumu užtikrina, kad tai – visus džiuginanti komedija.

Tiesą sakant, ji ir Baumbachas norėjo per daug apžioti: akivaizdu, kad trijų ar keturių pabaigų yra per daug. Tačiau lengva atleisti šiuos nesklandumus, nes „Barbė“ yra vienas iš nedaugelio pastarojo meto Holivudo filmų, turinčių daugiau nei tik anonso filmuką, ir vienas iš nedaugelio, kurie atrodo kaip pilnos, savarankiškos istorijos, o ne padriki bandymai sukurti ilgai trunkančią tęsinių seriją. Tai galėtų būti komedija apie masinės gamybos plastikinę lėlę, bet ,,Barbė” ima daugiau .