FP-BNS

Argentinos statistikos agentūrai „Indec“ rugsėjį užfiksavus didžiausią nuo 2014-ųjų mėnesio infliaciją 12,7 proc., šalies centrinis bankas bazinę palūkanų normą „Leliq“ skubiai pakėlė iki 133 procentų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija ekonominio chaoso ištiktoje valstybėje rugsėjį pasiekė 138,3 proc. – aukščiausią lygį nuo 1991-ųjų. Tai reiškia, jog vartojimas per metus pabrango 2,4 karto.

Po dešimtmečius trunkančio ekonominio nestabilumo, itin spartaus kainų augimo ir nacionalinės valiutos peso drastiško nuvertėjimo eiliniai argentiniečiai sunkiai suduria galą su galu, o naujausi niūrūs infliacijos duomenys paskelbti likus tik kiek daugiau nei savaitei iki visuotinių rinkimų.

Argentinos tradicines politines partijas sukrėtė „pašalinis“ Javieras Milei (Chavjeras Milėjus), netikėtai tapęs prezidentinės rinkimų kampanijos lyderiu, pasisakantis už centrinio banko uždarymą, „išsipūtusio valstybės aparato“ apkarpymą ir ekonomikos „doleravimą“.

Tuo tarpu stebėtojai teigia, kad bet kurios rinkimus laimėjusios vyriausybės laukia sunki kova siekiant to, ko nepavyko pasiekti nė vienai ankstesnei valdžiai – atkurti fiskalinę drausmę smarkiai įsiskolinusioje šalyje, kurioje milijonai žmonių priklauso nuo socialinių išmokų ir kuri yra linkusi spausdinti pinigus pernelyg didelėms išlaidoms finansuoti.