AFP-BNS
Lenkijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kurie gali turėti didelės įtakos būsimiems ryšiams su Europos Sąjunga ir kaimynine Ukraina, valdantiesiems konservatoriams siekiant trečios kadencijos iš eilės.
Nuomonių apklausos rodo, kad valdančioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) gaus daugiausia balsų, tačiau jai gali būti sunku sudaryti valdančiąją koaliciją, todėl šansą turi buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama opozicija.
Rinkimų apylinkės visoje šalyje atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Iš karto po to laukiama balsavusiųjų apklausų rezultatų, o galutiniai rezultatai turi paaiškėti pirmadienį.
Balsavimo teisę turi apie 29 mln. žmonių, įskaitant pusę milijono užsienyje registruotų didelės diasporos atstovų.
PiS pergalė gali padidinti įtampą su ES ir Ukraina, taip pat sukels nerimą aktyvistams, besirūpinantiems žiniasklaidos laisvių, moterų ir migrantų teisių ateitimi.
„Perdavėme ES dalį savo galių, bet dabar to užtenka, daugiau nieko. Esame ES ir norime joje likti, bet suverenių šalių ES“, – penktadienį per paskutinį didelį partijos mitingą Sandomeže sakė PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis).
D. Tuskas per savo paskutinį mitingą prieš rinkimų tylos dieną šalininkams Pruškuve sakė, kad PiS turi „slaptų planų“ išstoti iš ES, ir teigė, kad jie „veda šalį klaidingu keliu“.
„Tai svarbiausia diena mūsų demokratijos istorijoje nuo 1989 metų“, – sakė D. Tuskas mitinge.
„Mes taip pat balsuosime už tai, kad Lenkija liktų Europos Sąjungoje. Lenkija yra Europos širdis“, – pridūrė jis.
Opozicija tikisi savo šanso
PiS pažadėjo tęsti prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, kuriomis, jos teigimu, siekiama išgyvendinti korupciją, tačiau ES mano, kad jos kenkia demokratijai.
Dėl šio ginčo buvo sustabdytas milijardų eurų ES finansavimas.
Labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnerė būtų kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, kuri paragino nutraukti didelio masto Lenkijos pagalbą Ukrainai ir vykdė kampaniją, kurioje buvo griežtai pasisakoma prieš migrantus.
Tačiau „Konfederacija“ viešai atmetė tokio aljanso galimybę, o kai kurie analitikai teigia, kad tai mažai tikėtina dėl tvyrančios įtampos tarp abiejų partijų.
Liberalai tikisi, kad net jei D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) užims antrąją vietą, ji turės pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti vyriausybę su dviem mažesnėmis potencialiomis sąjungininkėmis.
Rinkimai vyksta į žemesniuosius ir aukštesniuosius parlamento rūmus, o PiS tą pačią dieną rengia referendumą su klausimais apie migrantus ir ekonomiką. Opozicija paragino žmones boikotuoti plebiscitą.
PiS šalininkai sako, kad sekmadienį pasiekta pergalė leis partijai įgyvendinti savo stiprios, suverenios, tradicinėmis katalikiškomis vertybėmis grindžiamos Lenkijos viziją.
Valdančioji partija kampanijos metu asmeniškai užsipuolė D. Tuską, kaltindama jį dirbant Vokietijos, Rusijos ir ES interesais.
PiS taip pat sustiprino prieš imigrantus nukreiptą retoriką, o ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pareiškė, kad šalis turėtų būti apsaugota nuo nelegalių imigrantų, „kurie negerbia mūsų kultūros“.
„Noriu geresnės Lenkijos“
Daugelį rinkėjų erzina susiskaldymas, karštas kampanijos tonas ir poliarizuota politinė scena.
„Noriu geresnės Lenkijos nei ta, kurią turime dabar. Noriu, kad mano vaikai gyventų laisvoje, demokratiškoje ir besišypsančioje šalyje“, – sakė Beata Myszkiewicz (Beata Miškevič), individualia veikla besiverčianti 53 metų moteris.
„Nenoriu, kad žmonės žviegtų vieni kitiems, nes jų politinės nuomonės skiriasi. Manau, kad šie rinkimai yra patys svarbiausi ir visi turėtų eiti balsuoti“, – sakė ji.
Ukraina ir ją palaikančios Vakarų šalys taip pat atsargiai stebi, ar Lenkija nepaseks Slovakijos pavyzdžiu, kuri praėjusį mėnesį išrinko vyriausybę, žadančią daug skeptiškiau vertinti pagalbos siuntimą Kyjivui.
Lenkija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų ES ir NATO bei priėmė milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau daugelis lenkų jaučia vis didesnį nuovargį.
Vyriausybė taip pat susiginčijo su Ukraina dėl grūdų importo draudimo, kuriuo, anot valdžios, siekiama apsaugoti Lenkijos ūkininkus.
Analitinio centro „Globsec“ ekspertas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis) teigė, kad valdančioji partija, siekdama gauti nacionalistų balsų, užėmė šaltesnę poziciją Ukrainos atžvilgiu.
„Po rinkimų gali būti per vėlu grįžti atgal, nes žala jau bus padaryta“, – sakė jis.
